Šiltnamyje viskas atrodė tobulai. Stori stiebai. Ryškiai žali, didžiuliai lapai. Augalas augo taip greitai, kad galėjai beveik matyti, kaip jis kyla.

„Džiaugiausi — galvojau, kad šiemet bus rekordinis derlius. Paskui praėjo savaitė, dvi, trys — ir supratau, kad žiedų beveik nėra” — pasakojo daržininkė, kuri tą sezoną liko praktiškai be pomidorų.

Problema buvo ne augale. Problema buvo tame, ką ji supylė į žemę.

Azoto perteklius — klastingiausias daržininko priešas

Kai šiltnamyje matomi stori kotai ir milžiniški lapai, bet žiedų beveik nėra — priežastis beveik visada ta pati. Azoto perteklius. Augalas gavo per daug maisto, kuris skatina tik vieną dalyką — žaliąją masę.

Iš kur tas azotas? Iš visko, ką daržininkai suverčia į duobutes sodinant. Perpuvęs mėšlas. Kompostas. Dilgėlių raugas. Kiaušinių lukštai su pelenais. Kiekviena iš šių priemonių atskirai — naudinga. Bet visos kartu, vienu metu — tai azoto bomba, kuri priverčia pomidorą auginti lapus, o ne žiedus.

Azotas yra variklis, kuris suka tik vieną ratą — žaliosios masės plėtimą. Žiedams ir vaisiams reikia visiškai kito elemento: fosforo. O kai augalas pertręštas azotu, jis fosforo paprasčiausiai nebepasisavina pakankamai — net jei jo dirvoje yra. Disbalansas yra toks, kad tręšimo klaidos nepataisysi dar daugiau tręšdamas.

Skubus gelbėjimo planas

Jei supratote, kad pomidorai pertręšti — veikti reikia iškart, kol sezonas neprarastas.

Pirmas žingsnis — superfosfato tirpalas. Vieną valgomąjį šaukštą superfosfato ištirpinti dešimtyje litrų vandens, gerai išmaišyti. Kiekvienam krūmui — vienas litras tirpalo, palaistyti negausiai, po šaknimis.

Antras žingsnis — sustabdyti liejimą. Po superfosfato procedūros pomidorų neliesti septynias–dešimt dienų. Jokio vandens. Ši priverstinė sausra kartu su fosforu priverčia augalą nustoti plėsti lapus ir sukoncentruoti jėgas į žiedynus.

„Kai nustojau laistyti — pirmą savaitę buvau iš proto. Lapai truputį pakaro. Bet po dešimties dienų — žiedai pradėjo lįsti iš visų kampų” — pasakė ji.

Alternatyva — kalio trąšos, kurios efektyviai blokuoja azoto įsisavinimą ir skatina žydėjimą. Principas tas pats: sustabdyti žaliosios masės augimą ir priversti augalą galvoti apie derlių.

Ko nedaryti su didžiuliais lapais

Pirmas instinktas — imti žirkles ir nukarpyti viską, kas per didelis. Bet čia skubėti negalima. Lapai — tai organai, kurie maitins būsimus vaisius. Be jų pomidorai neturės energijos nokti.

Lapus pradėti skinti tik tada, kai vaisiai jau mezgasi. Ir tik po vieną–du lapus per dieną nuo vieno krūmo, kad augalas nepatirtų šoko. Artimiausią lapą prie kekės palikti tol, kol vaisiai prinoks — jis maitina būtent tą kekę.

Geriausia strategija — nepertręšti

Pomidorams nereikia agresyvių naminių raugų kas savaitę. Jie auga puikiai su subalansuotu dirvožemiu, tinkamu laistymu ir retesniu, bet tiksliu tręšimu. Sodinant galima rinktis guldymo metodą — užkasti didesnę stiebo dalį žemėje, paliekant tik viršūnę. Augalas suformuoja stiprią šaknų sistemą ir mezga vaisius natūraliai, be jokio papildomo streso.

„Kitą sezoną tiesiog nieko nebepridėjau. Tik žemė, vanduo ir superfosfatas laiku. Pomidorų buvo dvigubai daugiau nei tais metais, kai pyliau viską” — nusišypsojo ji.