„Kam tu laikai tuos pelenus?” — paklausė žmona, žiūrėdama į kibirą prie krosnies. Atsakymas paaiškėjo per tris dienas. Iš vieno kibiro pelenų — trys skirtingi ekstraktai. Kalis augimui, fosforas žydėjimui, kalcis dirvai. Viskas iš to, ką dauguma tiesiog išpila.

Ką iš tikrųjų slepia pelenai

Medienos pelenai — ne šiukšlės, o mineralinės liekanos, kuriose daugiausia kalio, fosforo ir kalcio. Azoto juose nėra — jis sudega kūrenimo metu. Bet likę trys elementai yra vertingi.

Problema ta, kad kiekvienas iš jų reikalauja skirtingo apdorojimo. Kalį galima išplauti šaltu vandeniu. Fosforui reikia karšto. O kalcį ištraukti gali tik cheminė reakcija. Todėl vienas „pelenų tirpalas” neišnaudoja nė pusės potencialo.

Dar vienas niuansas — anglis pelenuose adsorbuoja maistines medžiagas. Kuo ilgiau jie mirksta, tuo daugiau grįžta atgal į kietąją masę. Todėl kiekvienas etapas turi būti greitas ir tikslus.

Pirmas žingsnis — kalio išplova

Ant pelenų užpilamas kibiras šalto vandens. Gerai išmaišoma ir paliekama dviem trims dienoms — tiek laiko pakanka kaliui ištirpti skystyje. Po to skaidrus viršutinis sluoksnis atsargiai nupilamas.

Tai — švari, švelni kalio trąša. Ji tinka augalams, kuriems aktyvaus augimo metu reikia kalio papildymo: pomidorams, agurkams, bulvėms, uogakrūmiams. Kalio trūkumas matosi iš lapų kraštų — jie gelsta ir džiūsta, tarsi nudeginti. Jei taip atrodo jūsų augalai — pelenų išplova gali būti pirmas žingsnis.

„Tiesiog vanduo nuo pelenų?” — žmona vis dar netikėjo.

Tiesiog vanduo. Bet su kaliumi viduje. Prieš naudojimą praskiesti ir laistyti ant šaknų — ne ant lapų.

Antras žingsnis — fosforas iš karšto vandens

Tie patys pelenai, iš kurių jau ištrauktas kalis. Ant jų iš karto užpilamas verdantis vanduo. Karštis išjudina fosforą, kurio šaltas plovimas nepalietė.

Stambias priemaišas atskirti kiaurasamčiu. Leisti atvėsti per naktį. Gautas skystis — fosforo trąša, kurios poveikis maždaug prilygsta silpnoms fosfatinėms trąšoms.

Ji geriausiai tinka daigams, persodintiems augalams ir vaisius mezgantiems krūmams — ten, kur fosforas svarbiau už viską.

Trečias žingsnis — kalcio acetatas iš acto

Likusi pelenų nuosėda atrodo kaip atliekos. Bet joje vis dar yra kalcio — tik vandenyje jis menkai tirpus.

Sprendimas — actas. Paprasčiausias stalo actas pilamas ant nuosėdų lėtai, maišant. Prasideda putojimas — tai kalcio karbonatai reaguoja su rūgštimi. Pilti tol, kol putojimas liaujasi.

Rezultatas — kalcio acetatas. Tirpus, švelnus, lengvai pasisavinamas. Viena iš nedaugelio tirpių kalcio formų, kurias galima gauti namuose. Kalcio trūkumas sode pasireiškia žiedų byrėjimu, pomidorų viršūnių puvinių ir silpnu vaisiakečių formavimusi — kalcio acetatas gali padėti tą ištaisyti.

„Ir visa tai — iš vieno kibiro pelenų?”

Taip. Tik svarbu viską daryti greitai — anglis adsorbuoja maistines medžiagas atgal, jei per ilgai delsiama.

Kaip naudoti ir ko neperlenkti

Kalio ekstraktas — laistyti iš karto po nusistovėjimo. Fosforo tirpalas — daigams ir žydintiems augalams. Kalcio acetatas — praskiestas, saikingai, tik ten, kur kalcio tikrai trūksta.

Svarbu prisiminti — pelenuose nėra azoto. Jie papildo tręšimą, bet nepakeičia jo. Tai trys švarūs ekstraktai iš to, kas kitaip būtų tiesiog nubyrėję į komposto krūvą.