Sodininkai dažnai rudenį skiria tvarkymui, tačiau kai kurios daržovės geriau auga, jei jos pasėjamos prieš prasidedant stipriems šalčiams.
Įrodyta, kad žiemai atsparios morkos, daikonai, ridikai, špinatai, petražolės ir krapai įleidžia šaknis arba stratifikuoja sėklas, todėl pavasarį duoda ankstesnį ir vienodesnį derlių.
Svarbu pasirinkti tinkamą laiką, veislę ir paprastai paruošti lysves.
Toliau aprašoma, ką sodinti, kodėl tai veiksminga ir kaip išvengti dažniausių klaidų.
Žieminis česnakas – sodinkite dabar, kad pavasarį gautumėte didesnius galvutes
Sodintas vėlyvą rudenį, kai dirva atšąla iki maždaug 2–5 °C, žieminis česnakas įleidžia šaknis prieš gilius šalnus, o pavasarį visą energiją skiria galvutės formavimui. Tyrėjas pažymi, kad didelės skiltelės, pasodintos 5–6 cm gylyje, duoda tvirtesnes galvutes; seklios skiltelės sumažina išgyvenimo žiemą tikimybę. Rudeninis įsišaknijimas sutrumpina pavasario vystymąsi, todėl derlius nuimamas anksčiau ir dažnai svogūnai būna didesni nei pavasarį pasodintų. Vietai pasirinkti geriausia gerai nusausinta, maistinių medžiagų požiūriu subalansuota dirva su pastovia drėgme. Laikas parenkamas taip, kad būtų išvengta per ankstyvo sudygimo, bet būtų sudarytos sąlygos šaknims augti. Stebėjimai rodo, kad rekomenduojama stebėti dirvos temperatūrą ir pirmųjų šalnų datą, kad būtų optimizuotas sodinimo laikas ir maksimaliai padidintas svogūnų dydis bei vienodumas.
Rudens svogūnų rinkiniai – ankstyvieji svogūnai iš vėlyvo sėjos
Rudens sėjami svogūnų rinkiniai pasinaudoja vėsiomis dirvožemio temperatūromis, kad įsitvirtintų šaknys prieš atšiaurią žiemą, ir duoda ankstesnius ir vienodesnius svogūnus nei pavasario sėja. Stebėjimai rodo, kad geriausi rezultatai gaunami, kai rinkiniai sodinami 3–4 cm gylyje spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, kai dirvožemis atvėsta iki +2…+5 °C. Tikslas – šaknų augimas be viršutinės dalies augimo; mulčias gali sušvelninti užšalimo ir atšilimo ciklus ir užkirsti kelią iškilimui. Svarbus veislės pasirinkimas – trumpadienis ar ilgadienis priklauso nuo platumos; atsparūs, tvirti svogūnėliai yra atsparūs puvimui. Labai svarbu stebėti orą ir išvengti per ankstyvo sudygimo. Palyginti su pavasario sodinimu, rudenį pasodinti svogūnėliai greičiau sudygsta pavasarį ir yra vienodesnio dydžio.
Morkos ankstyvam derliui – rinkitės šalčiui atsparias veisles
Pereinant nuo svogūninių daržovių prie šakniavaisių, morkos, skirtos ankstyvam derliui, turi būti atsparios šalčiui ir lėtai žydėti, kad atlaikytų žiemos sėjos sąlygas. Tyrimais lyginamos veislės pagal daigumą 2–5 °C temperatūroje, šaknies formą ir cukraus išsaugojimą po šalčio. Praktiniai bandymai rodo, kad geriausiai tinka trumpi ir vidutinio ilgio veislės, kurios patikimai įsišaknija vėsioje dirvoje ir yra atsparios ištuštėjimui. Sėkite 1,5–2 cm gylyje gerai nusausintose, be akmenų eilėse; tvirtas kontaktas su dirva pagerina šaknų vystymąsi. Mulčiuokite lengvai, kad sumažintumėte šalnų ir atšilimo poveikį. Užrašykite sėjos datas ir veislių derlingumą; ankstyvas pasėlių įvertinimas padeda priimti sprendimus dėl trūkstamų vietų užpildymo. Objektyvus atranka sumažina nuostolius ir pagreitina pavasario derlių.
Vėlyvieji ridikai ir daikonai – greitai augantys šakniavaisiai po žiemos
Vėlyvieji ridikai ir daikonai užtikrina greitą ir patikimą derlių, kai sėjami žiemai, nes jų sėklos toleruoja vėsią dirvą ir atšilus orui greitai atgauna augimą. Bandymai ir praktika rodo, kad sėjant po pirmųjų šalnų, kai dirvos temperatūra yra apie +2…+5 °C, šaknys gali išaugti be ankstyvo sudygimo. Į paruoštas vageles negiliai pasėtos sėklos išgyvena šaltį ir greitai sudygsta pavasarį, o derlius nuimamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Pasirinkus žiemai atsparias, nežydinčias veisles, sumažinami nuostoliai. Vietos drenažas, sėklų tarpas ir mulčias, kad būtų išvengta iškilimo, yra labai svarbūs. Stebint orą, galima užtikrinti sėją prieš gilius šalčius ir optimizuoti pavasario sudygimą.
Žieminiai špinatai – ankstyvieji lapai, kai ateina atšilimas
Dažnai nuvertinami žieminiai špinatai pasirodo esą ypač patikimi, kai sėjami po pirmųjų šalnų į dirvožemį, kurio temperatūra yra maždaug +2…+5 °C; sėklos rudenį suformuoja šaknų sistemą be ankstyvojo sudygimo ir atšilimo metu vėl pradeda greitai auginti lapus. Bandymų rezultatai rodo, kad sėjant spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje derlius nuimamas anksčiau nei sėjant pavasarį. Rinkitės žydėjimo atsparias, šalčiui atsparias veisles ir sėkite negiliai, kad išlaikytumėte kontaktą su dirva. Jei žiemos yra nenuspėjamos, mulčiuokite plonai, bet venkite izoliuojančio šilumos sluoksnio, kuris skatina per anksti sudygti. Stebėkite dirvos temperatūrą ir drėgmę; venkite užmirkusių lysvių. Rudenį įsišakniję augalai turi stipresnes viršūnes ir greičiau uždengia dirvą, todėl sumažėja piktžolių spaudimas ir padidėja parduodamas derlius.
Petrėlės ir krapai – atsparios žolelės, kurios sudygsta pavasarį
Petrėlių ir krapų sėjimas į atšaldytą dirvą po pirmųjų šalnų leidžia jų atsparioms šalčiui sėkloms rudenį įsitvirtinti dirvoje ir pavasarį patikimai sudygti. Stebėjimai rodo, kad sėjimas spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, kai dirvos temperatūra yra +2…+5 °C, optimizuoja šaknų susidarymą be ankstyvo sudygimo. Sėklų išdėstymas 1 cm vagose garantuoja vienodą gylį; lengvas uždengimas išsaugo šaltą stratifikaciją. Privalumai: ankstesnis lapų augimas ir geresnis prisitaikymas, palyginti su sėjimu pavasarį. Rizika yra ribota: užmirkimas ir vėlyvas atšilimas gali sukelti puvimą, todėl rinkitės gerai nusausintas lysves ir stebėkite prognozes. Veislių atranka palanki atsparioms veislėms; atstumai ir retinimas pavasarį padeda užauginti tvirtus, vienodus augalus.
