Lūpos trūkinėja, kai plona, mažai riebalų turinti oda praranda drėgmę ir barjeras neveikia dėl šalčio, saulės, lūpų laižymo ar dirginančių veiksnių. Maistinių medžiagų trūkumas, ypač riboflavino, piridoksino, niacino, biotino, geležies ir cinko, trukdo epitelio atsinaujinimui ir pablogina įtrūkimus. Tam tikri vaistai ir per didelis vitamino A kiekis taip pat gali išsausinti audinius. Priežastys sutampa, todėl nustatant pagrindinę priežastį galima parinkti gydymą ir prevenciją bei pasiūlyti tolesnius praktinius veiksmus.
Kas sukelia lūpų skilinėjimą
Plona, mažai riebalų turinti oda lūpos yra ypač jautrios aplinkos ir elgesio veiksniams, kurie atima drėgmę ir sutrikdo barjerą.
Stebėjimai rodo, kad skilinėjimą sukelia šaltis, mažas drėgnumas, saulės spinduliai ir kvėpavimas per burną, kurie greitai išsausina jautrų epitelį.
Pakartotinis lūpų laižymas skatina garavimą, sukelia dirginimą, lupimąsi ir eksfoliacinį cheilitą.
Kontaktiniai dirgikliai ar alergenai produktuose – mentolis, kamparas, kvapiosios medžiagos, SLS, tam tikri konservantai – ir vietiniai retinoidai sukelia kontaktinį cheilitą.
Sisteminiai veiksniai apima vaistus, dehidrataciją ir nehidratuotą CPAP naudojimą.
Kampinės įtrūkimai dažnai atspindi seilių susikaupimą su antrine Candida ar bakterine infekcija, kurią pablogina audinių plonėjimas ir pagrindiniai trūkumai.
B grupės vitaminai ir jų vaidmuo lūpų sveikatai
Esant subtiliai, mažai riebalų turinčiai lūpų odai, B grupės vitaminai atlieka specifines biochemines funkcijas, kurios palaiko epitelio vientisumą ir atsinaujinimą.
Riboflavino ir piridoksino trūkumas paprastai siejamas su cheilitu ir kampinėmis įtrūkimais, nes sutrikdo epitelio palaikymą ir žaizdų gijimą.
Sunkus niacino trūkumas gali sukelti gleivinės uždegimą ir pleiskanojimą pelagros atveju.
Retas biotino trūkumas gali sukelti perioralinį dermatitą ir pleiskanojančias lūpas dėl sutrikusio riebalų rūgščių metabolizmo ir pakitusių ląstelių atsinaujinimo.
Rizika padidėja dėl malabsorbcijos, griežtos augalinės dietos be papildų, vyresnio amžiaus ar sąveikaujančių vaistų.
Atkūrus B vitaminų kiekį maisto produktuose arba subalansuotame B kompleksu, simptomai paprastai pagerėja per kelias savaites po korekcijos.
Geležis, cinkas ir kiti maistinių medžiagų trūkumai, darantys įtaką lūpoms
Keletas dažnų mikroelementų trūkumų, ypač geležies ir cinko, prisideda prie lūpų skilinėjimo, įtrūkimų ar uždegimo, sutrikdydami gleivinės ląstelių apykaitą, žaizdų gijimą ir vietinį atsparumą infekcijoms.
Geležies trūkumas, dažnas menstruacijų metu ir ribojant mėsos vartojimą, padidina kampinio cheilito ir ankstyvo lūpų skilinėjimo riziką, nes sudaro sąlygas grybelio ar bakterijų peraugimui.
Cinko trūkumas, pasireiškiantis dėl malabsorbcijos ar ribojančios dietos, pablogina odos gijimą ir elastingumą, lėtina įtrūkimų gijimą.
B vitaminų (B2, B3, B6, biotinas) trūkumas sukelia cheilozę ir kampinius įtrūkimus.
Sunkus vitamino C trūkumas sukelia kraujavimą, skorbuto susijusius pokyčius.
Nuolatiniai ar sisteminiai požymiai reikalauja klinikinių tyrimų ir tikslinio gydymo.
Kaip vitamino A perteklius ir vaistai gali išsausinti lūpas
Atkreipdami dėmesį į vaistų ir maisto papildų vartojimo istoriją, gydytojai pažymi, kad perteklinis vitamino A kiekis ir tam tikri vaistai dažnai sukelia arba pablogina cheilitą.
Perteklinis retinoidų (izotretinoino) vartojimas per burną daugumai pacientų sukelia lūpų sausumą ir įtrūkimus; vietiniai retinoidai ir retinolis gali sudirginti ploną lūpų odą, ypač jei vartojami per daug arba kartu su eksfoliacija.
Nekontroliuojami vitamino A papildai kelia pavojų, kad bendras suvartojamas kiekis viršys 3000 µg RAE/dieną (3000 µg RAE/dieną) viršutinę ribą, o tai padidins gleivinės ir odos simptomus.
Be to, kai kurie antihipertenziniai vaistai, diuretikai ir xerostomiją sukeliančios medžiagos sumažina burnos drėgmę arba barjero funkciją, sustiprindami su vitaminu A susijusius poveikius.
Atidus gydymo būdų peržiūrėjimas padeda užkirsti kelią problemoms ir saugiau skirti vaistus.
Praktiniai gydymo būdai ir namų priemonės skilinėjantiems lūpoms
Esant paprastam lūpų skilinėjimui, pirmoji pagalba yra odos barjero atkūrimas ir išsaugojimas: reguliarus bekvapio okliuzinio (vazelino arba bičių vaško pagrindo balzamo) tepimas dienos metu ir storesnis sluoksnis naktį patikimai užsandarina drėgmę ir pagreitina gijimą.
Papildomos priemonės apima drėgmės palaikymą (apie 2,7 l/dieną moterims, 3,7 l/dieną vyrams iš skysčių/maisto), miegamojo drėkintuvo naudojimą ir lūpų apsaugos nuo saulės (SPF 30+) bei fizinės apsaugos nuo saulės naudojimą.
Venkite dirginančių medžiagų (mentolio, kamparo, salicilatų, kvapiųjų medžiagų, pipirmėčių, SLS), nustokite lyžti lūpas ar jas krapštyti ir ribokite vietinio poveikio retinoidų ar per didelio vitamino A kiekio vartojimą.
Nuolatinis kampinis lūpų įtrūkimas reikalauja gydytojo įvertinimo prieš pradedant vartoti priešgrybelinius ar antibiotikus.
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl nuolatinių lūpų problemų
Nuolatinės ar blogėjančios lūpų įtrūkimai, kurie nepraeina naudojant nuosekliai 2–3 savaites nedirginančius minkštinančius preparatus, reikalauja medicininės konsultacijos, nes lėtinis cheilitas gali būti infekcijos, kontaktinės alergijos ar sisteminės ligos požymis.
Slaugytojai turėtų patarti anksčiau kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia kraujavimas, stiprus skausmas, karščiavimas, pūliai ar plintantis paraudimas – požymiai, rodančiai bakterinę ar grybelinę infekciją, kuriai gydyti reikalingas receptinis vaistas.
Rekomenduojama atlikti tyrimą, kai lūpų problemos sutampa su nuovargiu, blyškumu, gausiais menstruacijų kraujavimais, dusuliu arba neurologiniais pokyčiais (galimas geležies arba B12 trūkumas).
Taip pat reikia nedelsiant atlikti tyrimą, jei yra gleivinės ir odos požymių, malabsorbcijos rizikos veiksnių, naujų vaistų, vietinių preparatų arba prietaisų (CPAP) laikinas ryšys, nes gali būti reikalingi tyrimai, pleistro testai arba gydymo koregavimas.
