Autorius aprašo patikimą metodą, kaip laikyti svogūnus pynėse iki balandžio mėnesio, pagrįstą pakopiniu džiovinimu ir galutiniu šaltu nakties laikotarpiu lauke. Aprašymas yra praktiškas ir glaustas: trumpas džiovinimas lauke saulėje, trys 12 valandų trukmės džiovinimo etapai patalpoje, per kuriuos svogūnai apverčiami ir pašalinamos silpnos odelės, tada viena vėsi, sausa naktis prieš pynimą ir pakabinimą 2–6 °C temperatūros saugykloje. Rezultatas – ilgalaikis išsilaikymas ir puvimo nebuvimas, o tai rodo, kad verta toliau tirti konkrečius veiksmus.
Derlius ir pirminis džiovinimas lauke
Derliaus nuėmimo metu svogūnai paliekami ant lysvės tiesioginiuose saulės spinduliuose, kad išgaruotų drėgmė; jei sąlygos yra šiltos ir sausos, pakanka kelių valandų, kad sumažėtų drėgmė lauke ir prasidėtų džiovinimas.
Derliaus nuėmėjas svogūnus išdėsto vienu sluoksniu, vengdamas krūvų, kurie sulaiko šilumą ir drėgmę.
Pažeisti arba sergantys svogūnai iškart pašalinami, kad apsaugoti visą partiją.
Rankos ir įrankiai turi būti švarūs, kad būtų sumažintas užteršimas.
Oro sąlygos ir svogūnų būklė lemia, kada juos reikia perkelti į vidų.
Aiškus veislių ir derliaus datos ženklinimas palengvina vėlesnį rūšiavimą.
Šis metodas teikia pirmenybę ilgaamžiškumui ir paslaugoms tiems, kurie gaus konservuotus produktus.
Džiovinimas patalpoje: trys 12 valandų etapai
Pradėkite etapinį džiovinimą patalpoje, išskirstydami nuvalytus svogūnus vienu sluoksniu šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje 10–12 valandų laikotarpiui, tada juos apverskite ir pakartokite dar du kartus, kad kiekvienas svogūnas būtų vienodai apdorotas.
Prižiūrėtojas stebi temperatūrą ir oro srautą, vengdamas drėgnų kampų.
Po kiekvieno 12 valandų etapo lapai tampa lankstūs, o odelė pradeda tapti popierine; pašalinami visi minkšti arba pažeisti svogūnai.
Šis metodas skatina tolygų drėgmės praradimą ir apsauginio išorinio sluoksnio, kuris apsaugo nuo puvimo, susidarymą.
Atlikus šį trijų etapų procesą, svogūnai yra paruošti tolesniam kietėjimui per naktį ir ilgalaikiam saugojimui.
Kietėjimas lauke per naktį prieš pynimą
Po trijų 12 valandų džiovinimo etapų patalpoje, svogūnai perkeliam į lauką, kur per naktį kietėja, baigia džiūti ir sustiprėja kakleliai, kad būtų galima juos pinti. Asmuo pasirenka giedrą, sausą naktį, kai temperatūra yra apie 12 °C, ir svogūnus padeda ant pakeltos tinklinės arba grotelinės paviršiaus, kad jie nesiliestų su drėgna žeme.
Vėsus, sausas oras sutvirtina kaklelių audinius ir sumažina vidinius drėgmės kišenėlius be užšalimo ar lietaus pavojaus. Ryte svogūnai patikrinami; minkšti arba pažeisti svogūnai pašalinami.
Likę svogūnai turi sutvirtėjusią odą ir lanksčius, sustiprintus lapus, kurie yra paruošti tvarkingam, tvirtam pynimui.
Pynimo technika ir šaltas, vėdinamas sandėliavimas
Kad pynė būtų tvirta ir ilgaamžė, derliaus nuėmėjas supina žalius kaklelius kaip virvę, pradėdamas nuo trijų tvirtų svogūnų ir pridėdamas kiekvieną naują svogūną taip, kad jo kaklelis būtų tvirtai įpintas; pynės turi būti pakankamai tvirtos, kad išlaikytų papildomų svogūnų svorį nesuspaudžiant kaklelių, ir baigtos tvirtu mazgu bei pakabinimo kilpa.
Pynėjas svogūnus surūšiuoja pagal dydį, stipresnius padeda prie kilpos ir nupjauna per ilgus viršūnės. Pynės kabinamos vėsioje, sausoje, vėdinamoje patalpoje, kurioje temperatūra yra 2–6 °C, oro srautas pastovus, o drėgmė minimali. Reguliariai tikrinant pašalinami netobuli svogūnai, kad būtų apsaugota visa partija.
