Niekada nemaniau, kad kardiologo kabinete pirmas klausimas bus apie alų. Tikėjausi – paklaus apie riebų maistą, druską, rūkymą. Įprastus įtariamuosius. Bet gydytojas Ričardas Valaitis pakėlė akis nuo echoskopijos vaizdo ir paklausė visai kito dalyko.
Tas klausimas, kurio nesitikėjau
„Kiek butelių alaus per savaitę išgeriate?” – paklausė jis, atsisukęs nuo ekrano. Pagalvojau ir atsakiau sąžiningai: „Du, tris po darbo. Savaitgaliais gal keturis.”
Gydytojas linktelėjo. Ne su pasmerkimu, o su tokia ramia išraiška, kurią matai, kai žmogus jau žino atsakymą prieš užduodamas klausimą.
„Matote štai šitą išsitempimą? – parodė pirštu į vaizdą. – Tai ne nuo kavos. Ir ne nuo streso. Tai alaus darbas.” Aš tylėjau. Niekada nemaniau, kad alus gali palikti pėdsaką širdyje.
Kodėl ne degtinė užėmė pirmą vietą
Namuose pradėjau skaityti ir supratau, ką turėjo omenyje gydytojas. Medicinos literatūroje alus vis dažniau minimas kaip vienas problemiškiausių alkoholinių gėrimų širdžiai. Ne dėl to, kad jo sudėtis baisesnė už degtinės. Dėl to, kad jo lengviausia nepastebėti.
Butelis alaus vakare – ne „gėrimas”. Tai ritualas. Prie televizoriaus, po darbo, per futbolą. Niekas neskaičiuoja. Bet vienas butelis turi tiek pat gryno alkoholio, kiek 50 mililitrų degtinės. O vakarui dažnai neužtenka vieno.
Gydytojas tai pavadino „matomos ribos klaida”. Degtinę žmogus supranta kaip stiprų gėrimą – todėl saugosi. Alų – kaip atgaivą po dienos. Todėl neskaičiuoja.
Ką patyrė mano kaimynas
Apie pokalbį papasakojau kaimynui Arūnui, sportuojančiam penktą dešimtį. Jis pridūrė savo istoriją. Prieš porą metų pastebėjo, kad bėgiojant kartais „peršoka” širdis.
„Maniau – nuo kavos”, – sakė jis. Po kelių kartų nuvyko pas gydytoją. Elektrokardiograma parodė trumpas aritmijas. Gydytojas uždavė lygiai tą patį klausimą – kiek alaus per savaitę?
Arūnas suskaičiavo – išėjo aštuoni buteliai. „Po trijų mėnesių be alaus aritmijos dingo. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tai susiję”, – pridūrė jis.
Ką alus iš tikrųjų daro širdžiai
Mechanika paprasta. Reguliarus alkoholis kelia kraujospūdį. Didesnis spaudimas verčia širdį dirbti intensyviau. Laikui bėgant raumuo storėja, išsitempia, praranda elastingumą.
Prie to prisideda skysčių perteklius. Alus geriamas didesniais kiekiais nei stiprieji gėrimai, todėl organizmas sulaiko daugiau vandens. Širdžiai tenka pumpuoti didesnį tūrį.
Dar vienas dalykas – alkoholis mažina magnio kiekį organizme. O magnis būtinas širdies ritmui palaikyti. Kai jo nelieka, atsiranda dirvos aritmijoms.
Gera žinia, kurią išgirdau pabaigoje
„Širdis moka taisytis”, – pasakė gydytojas Valaitis, ruošdamasis užrašyti rekomendacijas. „Net nuosaikus sumažinimas per kelias savaites duoda matomų pokyčių. Nereikia nutraukti staiga. Reikia nustoti meluoti sau dėl kiekio.”
Tas paskutinis sakinys įstrigo labiausiai. Vakare atsidariau šaldytuvą, suskaičiavau butelius ir pirmą kartą per ilgą laiką pasakiau sau tikrą skaičių. Ne apytikslį.
Ką verta žinoti prieš atidarant kitą butelį
Alus nėra blogesnis už degtinę dėl savo sudėties. Jis klastingesnis dėl to, kad jo nelaikome „tikru” alkoholiu. Butelis vakare atrodo kaip mažmožis. Kol po metų kardiologas parodo echoskopijos vaizdą.
Jei tavo kasdienio vakaro dalis – alus, pabandyk tą patį, ką padariau aš. Įvardink tikslų savaitės skaičių. Ne mažesnį. Ne „apie trys”. Tą tikrąjį. Būtent ten dažniausiai ir slepiasi atsakymas, kodėl rytais keliesi ne taip, kaip norėtųsi.
