Rudeninis bijūnų sodinimas suteikia jaunoms šaknims laiko įsitvirtinti vėsioje, stabilioje dirvoje, pagerindamas išgyvenimą ir žydėjimo kokybę kitą sezoną. Praktiniai veiksmai apima saulėtos, gerai nusausintos vietos pasirinkimą, sunkių arba rūgščių dirvožemių koregavimą ir seklių šaknų įkasimą, kad būtų skatinamas ūglių augimas. Tinkamas laistymas ir lengvas, gerai prižiūrimas žiemos mulčias apsaugo besivystančias šaknis. Metodas yra paprastas, bet tikslus – elkitės teisingai ir pavasarį pamatysite akivaizdžius rezultatus.
Kodėl ruduo yra geriausias laikas sodinti bijūnus
Rudenį sodinant bijūnus, jaunos šaknys gauna geriausią galimybę įsitvirtinti prieš žiemos ramybės laikotarpį, o tai skatina stipresnę šaknų sistemą ir geresnį atsparumą, dėl kurio kitą pavasarį žydėjimas bus sveikesnis ir gausesnis.
Patyrusių sodininkų duomenimis, šaknų augimas sulėtėja, bet šaltame dirvožemyje tęsiasi, todėl augalas gali įsitvirtinti ir kaupti angliavandenius, nes jam netrukdo viršutinės augalo dalys.
Laikas po vasaros karščio, bet prieš šalnų sumažina persodinimo šoką.
Vėsiau oras mažina kenkėjų ir ligų paplitimą, padėdamas augalams įsitvirtinti.
Tiems, kurie puoselėja bendras erdves, rudens sodinimas užtikrina atsparius augalus, kurie atsilygina prižiūrėtojams nuosekliu, gausiu pavasario žydėjimu ir mažesniais priežiūros reikalavimais.
Kaip paruošti sklypą, dirvą ir sodinukus sodinimui
Sąlygų paruošimas prasideda nuo šviesos, drenažo ir ekspozicijos įvertinimo, siekiant užtikrinti, kad tam tikros bijūnės gautų pilną saulės šviesą, būtų apsaugotos nuo karštų vasaros vėjų ir kad vanduo laisvai nutekėtų nuo vainikų.
Atliekami dirvožemio tyrimai: pH, tekstūra ir organinių medžiagų kiekis lemia dirvožemio pagerinimą – kalkės rūgštingumui, smėlis sunkumui, durpės struktūrai.
Jei molis išlieka, sukurkite pakeltą lysvę arba drenažo sluoksnį, kad išvengtumėte šaknų puvimo.
Sėjinukai tikrinami, ar jų šaknys yra sveikos ir pumpurai tvirti; pažeistos šaknys nupjaunamos, o indai mirkomi, kad sumažėtų persodinimo šokas.
Sodinimo duobės pritaikomos prie šaknų gniūžulės dydžio, o galutinis pumpurų gylis nustatomas 3–5 cm žemiau dirvos, tada gerai palaistoma.
Mulčiavimas ir apsauga žiemą, kad pavasarį gėlės žydėtų gausiai
Kai temperatūra nukrinta ir dirvos sąlygos stabilizuojasi, veiksmingas mulčiavimas ir apsauga žiemą tampa labai svarbūs norint išlaikyti šilumą šaknų zonoje, užkirsti kelią iškilimui ir sumažinti drėgmės svyravimus, kurie kenkia bijūnų šakn
Tyrėjas nurodo geriausią praktiką: užpilti 5–10 cm sluoksnį organinės mulčios (pjuvenų, šiaudų, pušų spyglių), kai dirvožemis atvės, vengiant tiesioginio sąlyčio su vainiku, kad išvengtumėte puvimo.
Mulčias izoliuoja, sušvelnina užšalimo ir atšilimo ciklus bei išlaiko drėgmę, reikalingą šaknų įsitvirtinimui.
Šaltesnėse zonose pridėkite nuimamą vėjo užtvarą iš eglės šakų arba kvėpuojančios medžiagos, kad apsaugotumėte jaunas atžalas.
Stebėkite drėgmę; pavasarį nuimkite žiemos dangčius, kai augimas atsinaujina, kad išvengtumėte grybelinių ligų.
