Kai kalbame apie supermaistą, dažniausiai pagalvojame apie egzotiškus vaisius iš tolimų kraštų ar brangias uogas, kurias sunku gauti. Tačiau vienas iš vertingiausių augalų pasaulyje gali būti auginamas tiesiog jūsų balkone, net ir Lietuvos klimato sąlygomis. Moringa (Moringa oleifera), dėl savo išskirtinių maistinių savybių vadinama „stebuklo medžiu”, pamažu užkariauja sveikos gyvensenos entuziastų širdis visame pasaulyje – ir visai pagrįstai.

SUPERMAISTAS, APIE KURĮ MAŽAI KAS ŽINO

Moringa – tai nedidelis medis, kilęs iš Himalajų papėdės Indijoje, tačiau dabar auginamas daugelyje šiltojo klimato šalių. Jis išgarsėjo dėl neįtikėtinai didelio maistinių medžiagų kiekio savo lapuose, ankštyse, sėklose ir netgi šaknyse. Botanikai ir mitybos specialistai jį laiko vienu maistingiausių augalų planetoje.

„Moringos lapuose yra septynkart daugiau vitamino C nei apelsinuose, keturis kartus daugiau kalcio nei piene, keturis kartus daugiau vitamino A nei morkose, tris kartus daugiau kalio nei bananuose ir dvigubai daugiau baltymų nei jogurte,” – teigia mitybos specialistė dr. Giedrė Lankutienė. „Be to, jame gausu antioksidantų ir visų būtinųjų amino rūgščių, kurių žmogaus organizmas negali pasigaminti pats.”

KODĖL MORINGA TOKIA VERTINGA?

Moringos populiarumas sparčiai auga dėl įspūdingo naudingųjų medžiagų spektro ir potencialios naudos sveikatai:

Stiprina imuninę sistemą. Gausus vitamino C ir antioksidantų kiekis padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir laisvaisiais radikalais.

Mažina uždegimą. Moringoje esantys junginiai, tokie kaip izotiocianatai ir flavonoidai, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti malšinti lėtinius uždegimus.

Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Tyrimai rodo, kad moringa gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje, todėl gali būti naudinga sergantiems diabetu.

Mažina cholesterolio lygį. Reguliarus moringos vartojimas gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį ir pakelti gerojo cholesterolio lygį.

Detoksikuoja organizmą. Moringos sėklos netgi naudojamos vandens valymui nuo nešvarumų ir bakterijų kai kuriose besivystančiose šalyse.

Gerina smegenų veiklą. Moringa turtinga antioksidantų ir neuroprotektorių, kurie gali padėti apsaugoti smegenis nuo oksidacinės žalos ir pagerina kognityvinius gebėjimus.

KAIP AUGINTI MORINGĄ BALKONE?

Nors moringa yra tropinis augalas, gera žinia ta, kad jį galima sėkmingai auginti vazonėliuose Lietuvos klimato sąlygomis – bent jau šiltuoju metų laiku. Štai kaip galite užsiauginti šį superaugalą savo balkone:

1. Įsigykite sėklų. Moringos sėklas galima įsigyti specializuotose sėklų parduotuvėse arba internetu. Rinkitės šviežias, ne senesnes nei metų sėklas.

2. Paruoškite dirvą. Moringai reikia gerai drenuojamo, derlingos, bet ne per daug rūgščios dirvos. Idealus pH – nuo 6,3 iki 7,0. Vazone būtinai padarykite drenažo angas.

3. Pasodinkite sėklas. Sėklas prieš sodinimą išmirkykite šiltame vandenyje per naktį. Sodinkite jas 2-3 cm gylyje, viršutinį kraštelį palikdami šiek tiek virš dirvos paviršiaus.

4. Užtikrinkite tinkamas sąlygas.

• Temperatūra: optimali augimo temperatūra yra 25-35°C
• Šviesa: moringa mėgsta daug saulės, tad rinkitės pietinį arba pietvakarinį balkoną
• Laistymas: laistykite reguliariai, bet ne per gausiai – dirva turėtų išdžiūti tarp laistymų
• Tręšimas: tręškite organinėmis trąšomis kas 2-3 savaites

5. Žiemos strategija. Prieš žiemą turite nuspręsti:

• Perkelti augalą į šiltesnę patalpą, kur jis gali peržiemoti (idealiausia – šviesi patalpa su 15-20°C temperatūra)
• Arba auginti kaip vienmetį augalą ir kitą pavasarį pradėti iš naujo

„Net ir Lietuvos klimato sąlygomis moringa gali užaugti iki 1-1,5 metro aukščio per sezoną, jei jai suteiksite tinkamas sąlygas,” – sako sodininkas Tomas Grigaitis. „Tačiau atminkite, kad vazone augančio augalo šaknys turi ribotą erdvę, todėl jis neužaugs toks didelis kaip laisvėje.”

KAIP NAUDOTI UŽAUGINTĄ MORINGĄ?

Kai jūsų moringa užaugs pakankamai didelė, galėsite pradėti naudoti jos lapus:

Šviežiems salotoms. Jauni moringos lapeliai turi švelnų, šiek tiek pipirišką skonį ir puikiai tinka salotoms.

Smoothie. Keli moringos lapeliai suteiks jūsų žaliajam kokteilui papildomų maistinių medžiagų.

Arbatai. Džiovinti moringos lapai – puiki žaliavos arbatai, kuri ne tik skani, bet ir labai sveika.

Kaip prieskonį. Susmulkinti ir išdžiovinti lapai gali būti naudojami kaip prieskonis sriuboms, troškinams ir kitoms patiekalams.

„Pradėkite nuo nedidelio kiekio – vieno ar dviejų lapelių per dieną – ir palaipsniui didinkite dozę, kad jūsų organizmas priprastų prie koncentruotų maistinių medžiagų,” – pataria dietologė Vitalija Mockienė.

ATSARGIAI: NE VISIEMS TINKA

Nors moringa laikoma saugiu augalu daugumai žmonių, kai kuriems asmenims ji gali netikti:

• Nėščioms moterims nerekomenduojama vartoti moringos šaknų ir žievės, nors lapai laikomi saugiais
• Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, reikėtų būti atsargiems, nes moringa gali stiprinti šių vaistų poveikį
• Asmenims, turintiems žemo kraujospūdžio problemų, verta pasitarti su gydytoju, nes moringa gali dar labiau sumažinti kraujospūdį

ATEITIES PERSPEKTYVOS

Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria moringos tyrimams. Šis nepretenzingas augalas jau padeda spręsti mitybos problemas besivystančiose šalyse, o dabar atranda kelią į modernių miestų balkonus ir terasas.

„Tai puikus pavyzdys, kaip galime sujungti senovės išmintį su šiuolaikinėmis sodininkystės technologijomis ir sukurti tvarų, sveiką maisto šaltinį net ir ribotoje erdvėje,” – teigia urbanistinės sodininkystės ekspertas Paulius Vaitkevičius.

Tad kitą kartą, kai planuosite, ką sodinti savo balkone, pagalvokite apie moringą – nedidelį augalą su milžiniška nauda sveikatai, kuris gali klestėti net ir lietuviškame balkone.