Anyta pažvelgė į kriaušės lapus ir pasakė: „Rūdys. Reikia purkšti fungicidu nuo rūdžių.” Ji buvo tikra. Oranžinės dėmės, lapai atrodo pažeisti — kas daugiau tai galėtų būti?
Bet kai po dviejų purškimų dėmės ne tik nepraėjo, bet pradėjo plisti ant vaisių — paaiškėjo, kad tai ne rūdys. Tai kriaušių rauplės. Ir gydymas — visiškai kitoks.
„Praradome pusę derliaus,” atsiduso ji. „Ne dėl ligos, o dėl to, kad gydėme ne tą.”
Pirmas ženklas — spalva
Spalva yra greičiausias diagnostinis požymis. Rūdžių dėmės — ryškiai oranžinės arba rusvai oranžinės. Jos aiškiai išsiskiria ant lapo net iš kelių metrų. Atrodo kaip pabarstytos šiltos spalvos taškeliai.
Kriaušių rauplės atrodo kitaip. Dėmės prasideda žalsvai alyvuogių atspalviu — prislopintos, žemiškos, tarsi lapo paviršius tiesiog šiek tiek patamsėjo. Vėliau pereina į pilkai rudą spalvą. Jos nesišviečia — priešingai, susilieja su lapu.
„Jei dėmės atrodo šiltos ir ryškios — greičiausiai rūdys,” paaiškino agronomė Renata. „Jei prislopintos ir tamsios — labiau tikėtinos rauplės.”
Antras ženklas — forma ir kraštai
Rūdžių pažeidimai paprastai yra apvalūs arba ovalūs su aiškiais, tvarkingais kraštais. Kiekviena dėmė — atskira, ribota, tarsi nupiešta teptuku.
Kriaušių rauplių pažeidimai — priešingybė. Jų kraštai neryškūs, nelygūs, tarsi išsitepę. Dėmės plinta į šalis ir dažnai susilieja viena su kita, sudarydamos dideles pažeistas zonas. Lapas atrodo ne taškuotas, o tarsi nuteptas ar nuplikytas. Smarkiai pažeisti lapai gali susisukti ir priešlaikiai nukristi.
„Tvarkingi atskiri taškai — rūdys. Plintančios, susiliejančios dėmės su išplaukusiais kraštais — rauplės,” pridūrė Renata. „Šis skirtumas matosi net be padidinamojo stiklo.”
Trečias ženklas — vaisiai ir orai
Čia diagnozė tampa aiškiausia. Rūdys retai pereina ant vaisių — tai daugiausia lapų liga. Kriaušių rauplės elgiasi kitaip. Ant vaisių atsiranda tamsios, šiurkščios dėmės, kurios sutrūkinėja, sustorėja ir deformuoja kriaušę. Vaisius atrodo pajuodavęs, nelygus, netinkamas valgyti.
Jei medis veda dėmėtas, deformuotas kriaušes — tai beveik tikrai rauplės, ne rūdys.
Orai taip pat padeda atskirti. Šiltas, drėgnas pavasaris — ideali terpė rauplėms. Karštas, sausas laikotarpis su mažai lietaus — palankesnis rūdims.
„Jei pavasaris buvo lietingas ir šiltas, o ant kriaušių lapų matote tamsintas dėmes — net negalvokite apie rūdis,” pasakė Renata. „Tai rauplės. Ir gydyti reikia kitaip.”
Kodėl tai svarbu
Rūdims gydyti naudojami vieni fungicidai — dažniausiai sieros pagrindu. Rauplėms — kiti, dažniausiai vario preparatai arba sisteminiai fungicidai, kuriuos reikia purkšti anksti, dar prieš žydėjimą arba tuoj po jo. Lietuvoje populiariausi vario preparatai — bordo skystis ir vario oksichloridas, kuriuos galima rasti bet kurioje sodo prekių parduotuvėje.
Jei purkšite nuo rūdžių, kai problema yra rauplės — prarasite ir laiką, ir derlių. Liga plinta, vaisiai deformuojasi, medis silpsta, o kitais metais situacija tik pablogėja, nes grybelio sporos peržiemoja ant nukritusių lapų.
Patikrinimas paprastas. Trys klausimai sau: ar dėmės prislopintos ir tamsios? Ar kraštai neryškūs ir plinta? Ar ant vaisių yra šiurkščių, sutrūkinėjusių dėmių? Jei trys taip — tai rauplės. Ir gydymo planą reikia keisti iš karto.
