Šilumos siurbliai tapo vienu sparčiausiai populiarėjančių šildymo sprendimų Lietuvoje. Juos renkasi tie, kas pavargo nuo brangaus elektrinio šildymo ar taršių, neefektyvių katilų. Bet prieš žengiant šį žingsnį verta atsakyti į kelis praktiškus klausimus: ar tikrai apsimoka mūsų klimatui, kiek prisideda valstybė ir ko nepamiršti, kad investicija pasiteisintų.
Kaip veikia šilumos siurblys
Šilumos siurblys negamina šilumos iš kuro — jis ją perkelia iš aplinkos: oro, grunto ar vandens. Būtent todėl jis toks efektyvus.
Svarbiausias rodiklis čia — COP. Jis parodo, kiek šilumos gaunama iš vieno kilovato elektros. Jei COP lygus 3, sunaudojęs 1 kW elektros, siurblys pagamina 3 kW šilumos. Kitaip tariant, didžioji dalis energijos ateina nemokamai iš aplinkos, o elektra tik „perpumpuoja” ją į namus.
Ar apsimoka Lietuvos klimatui
Trumpai — dažniausiai taip, jei namas tam tinkamas. Modernūs oras–vanduo siurbliai veikia ir esant šalčiui, nors per didelius minusus jų efektyvumas kiek krinta.
Geriausiai jie atsiperka gerai apšiltintuose namuose su žematemperatūre sistema, pavyzdžiui, grindiniu šildymu. Lyginant su elektriniu ar skysto kuro šildymu, sąskaitos dažnai sumažėja pastebimai, o mėnesinės išlaidos tampa nuspėjamesnės. Prasčiau apšiltintame name reikės galingesnio įrenginio ir taupymas bus mažesnis, todėl verta iš anksto įsivertinti paties namo būklę.
Kiek prisideda valstybė
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) tęsia senų katilų keitimo programą, finansuojamą ES ir valstybės lėšomis. Parama skiriama vienbučių, dvibučių ar sodo namų savininkams, kurių būstas neprijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo.
Svarbiausia suprasti, kaip skaičiuojama suma. Tai nėra 50 % nuo tavo sąskaitos. LEA kompensuoja iki 50 % sumos, kuri gaunama fiksuotą įkainį už kilovatą padauginus iš įrenginio vardinės galios. Praktiškai kompensacija gali siekti kelis tūkstančius eurų — oras–vanduo siurbliui su boileriu neretai apie 3 500–4 280 eurų. Finansuojami tik nauji įrenginiai, o oras–vanduo siurbliams keliamas reikalavimas, kad jų COP būtų didesnis nei 3.
Paraiškos teikiamos internetu, kvietimais etapais, o lėšos ribotos — priimama, kol jų užtenka. Todėl verta neatidėlioti ir dokumentus pasiruošti kruopščiai, nes dėl klaidų paraiška gali būti atmesta.
Į ką atkreipti dėmesį prieš įsirengiant
Pirma — pradinė kaina. Net su parama investicija nemaža, ypač žemė–vanduo sistemų, o pinigus paprastai pirma sumoki pats ir tik paskui atgauni dalį.
Antra — montuotojas. Siurblys nėra kaip skalbimo mašina: svarbu tinkamai parinkti galią pagal namą ir patikėti darbą patikimiems specialistams.
Trečia — priklausomybė nuo elektros. Kadangi siurblys maitinamas elektra, praktiška namuose išlaikyti nepriklausomą atsarginį šildymo šaltinį — pavyzdžiui, krosnį ar židinį. Elektros dingimo ar ilgesnės krizės atveju jis leis namams likti šiltiems, kad ir kas nutiktų tinkle.
Apibendrinant, šilumos siurblys daugeliui Lietuvos namų yra efektyvus būdas sumažinti šildymo išlaidas, o valstybės parama investiciją paspartina. Tik sprendimą verta priimti apgalvotai: įvertinti namo būklę, pasirinkti kokybišką įrangą ir pasilikti atsarginį planą tam atvejui, kai reikės šilumos be elektros.
