Grįžtate namo sušalę iki kaulų. Pirma mintis — karšta vonia, puodelis saldžios arbatos ir storai apsikloti. Atrodo logiška, tiesa? Juk visą gyvenimą taip darėme.
Tačiau pasirodo, kad būtent šie veiksmai gali ne padėti, o pabloginti situaciją. Gydytojai teigia, kad dauguma populiarių šildymosi būdų veikia priešingai nei tikimės — trumpam sukuria šilumos pojūtį, bet po to kūnas atšąla dar labiau.
Kodėl jaučiatės dar šalčiau nei prieš tai
Problema slypi tame, kaip veikia mūsų kūnas. Kai staiga paveikiame odą karščiu — karštu vandeniu, elektrine antklode ar šildytuvu — kraujagyslės išsiplečia. Kraujas plūsta į odą, jaučiate malonią šilumą. Bet kai šilumos šaltinį pašalinate, tas pats išsiplėtęs kraujagyslių tinklas ima sparčiai atiduoti šilumą į aplinką.
Rezultatas? Po keliolikos minučių jaučiatės šalčiau nei prieš vonią.
Dar blogiau su karštais dušais. Jei išlipate šlapi, vanduo garuodamas nuo odos atima dar daugiau šilumos. Štai kodėl po dušo dažnai ima krėsti šaltis.
Saldūs gėrimai — dar viena klaida
Daugelis mano, kad karšta kakava ar saldi arbata padės sušilti. Trumpam — taip. Cukrus sukelia greitą gliukozės šuolį kraujyje, metabolizmas pagreitėja, pasijuntate šilčiau.
Bet po 30–90 minučių insulinas „numuša” cukraus lygį, ir energijos pojūtis krinta. Kartu su juo — ir suvokiama šiluma. Vietoj ilgalaikio sušilimo gausite tik trumpą epizodą ir vėlesnį nuovargį.
Ką iš tikrųjų reikėtų daryti
Gydytojai rekomenduoja kitokį požiūrį — šildyti kūno branduolį, o ne galūnes ar odą.
Trys pagrindiniai veiksmai:
Pirma — uždenkite liemenį šiltais, izoliuojančiais audiniais. Vilna arba flisas veikia geriausiai. Būtent liemenyje yra gyvybiškai svarbūs organai, kuriuos kūnas saugo pirmiausia.
Antra — taikykite tiesioginę, bet vidutinę šilumą pilvo ar viršutinės nugaros srityje. Karšto vandens butelis, šilta antklodė arba dušas maždaug 37 °C temperatūros. Svarbu — ne karštas, o šiltas. Ir ne ilgiau kaip 10–20 minučių.
Trečia — lengva fizinė veikla. Užtenka 5–10 minučių ėjimo ar bėgimo vietoje. Tai pagerina kraujotaką ir padeda paskirstyti šilumą po visą kūną.
Ko vengti
Energingas šaltų rankų ar kojų trynimas — populiarus, bet kenksmingas metodas. Jis išplečia odos kraujagysles, bet viduje kraujagyslės lieka susitraukusios. Šiluma tiesiog „ištraukiama” į paviršių ir prarandama.
Taip pat venkite:
- Karštų vonių ir dušų (ypač jei po to liksit drėgni)
- Saldžių gėrimų kaip pagrindinio šildymosi būdo
- Per daug aptemptos aprangos — ji spaudžia kraujagysles ir trukdo cirkuliacijai
- Alkoholio — jis sukuria apgaulingą šilumos pojūtį, bet iš tikrųjų trikdo kūno termoreguliaciją
Kasdieniai įpročiai šaltajam sezonui
Jei nuolat šąlate, padės keli paprasti pakeitimai:
Maistas. Maži, bet dažni užkandžiai kas 3–4 valandas — riešutai, sūris, sviestas. Apie 200–300 kcal pakanka palaikyti metabolinę šilumą.
Sluoksniavimas. Pirmasis sluoksnis — apatiniai iš sintetinių ar vilnonių audinių, kurie atitraukia drėgmę nuo kūno. Vidurinis — izoliacija (flisas, vilna). Išorinis — vėjo nepraleidžianti striukė.
Judėjimas. 5–10 minučių lengvo ėjimo kas valandą pagerina kraujotaką, bet nesukelia prakaitavimo.
Gėrimai. Šilti, bet ne karšti (40–50 °C), ir be cukraus arba su minimaliu jo kiekiu. Žolelių arbata, sultinys — puikūs variantai.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei nuolat negalite sušilti, nors naudojate teisingus metodus — tai gali signalizuoti sveikatos problemas. Skydliaukės sutrikimai, kraujagyslių ligos ar autonominės nervų sistemos disfunkcija gali trikdyti termoreguliaciją.
Nedelskite, jei pastebėjote:
- Pasikartojančius stiprius temperatūros svyravimus
- Alpimą ar galvos svaigimą keičiant kūno padėtį
- Krūtinės skausmą ar širdies permušimus
- Nejautrumą galūnėse ar odos spalvos pokyčius
Vizito metu gydytojui pravers informacija apie tai, kada prasidėjo simptomai, kaip dažnai kartojasi, kas juos provokuoja ir kokius namų metodus jau bandėte.
