Kaimynė pusę vasaros purškė pomidorus viskuo, ką rado parduotuvėje — kad tik greičiau ir vešliau augtų. Rezultatas nustebino: būtent jos krūmai pirmieji pajuodo nuo vėlyvojo maro, o kukliau tręšti mano pomidorai dar ilgai laikėsi.
Pasirodo, tai ne atsitiktinumas. Tyrimai rodo, kad kai kurios populiarios priemonės ne stiprina, o silpnina augalą — ir tiesiog pakviečia marą į lysvę.
— Dažniausiai augalą pražudo ne aplaidumas, o perteklinis rūpestis, — sako agronomė Vilma. — Žmonės tręšia iš meilės, o gauna atvirkščiai.
Kodėl maras puola būtent silpnus lapus
Vėlyvasis maras — tai grybas, kuriam reikia dviejų dalykų: drėgmės ir silpno audinio. Kai lapija auga per greitai, ji būna minkšta, vandeninga, su plona apsaugine plėvele. Toks lapas neturi kuo apsiginti.
— Įsivaizduokite ploną, neužgrūdintą odą, — aiškina Vilma. — Sporai net nereikia stengtis, kad prasiskverbtų.
Drėgnu oru tokie lapai dar ir ilgiau lieka šlapi. O šlapias lapas marui — tas pats, kas atviros durys.
Azoto perteklius — pirmasis kaltininkas
Daugiausiai bėdų pridaro azotas. Jis varo augalą į vešlią, tankią lapiją, bet ta lapija — nesubrendusi. Ląstelių sienelės plonos, vandens jose daug, atsparumo — mažai.
Be to, tankūs krūmai blogai vėdinasi. Viduje susilaiko drėgmė, oras nejuda, lapai neišdžiūsta. Susidaro būtent tokia tvanki terpė, kurioje maro sporos dygsta lengviausiai.
Išeitis paprasta — azotą riboti, ypač kai krūmas jau ir taip vešlus. Vietoj jo pomidorui labiau tinka kalis ir fosforas, palaikantys šaknis bei vaisių mezgimą, o ne bereikalingą lapų augimą.
Epinas ir gintaro rūgštis — kur slypi spąstai
Antra grupė — augimo stimuliatoriai, tokie kaip Epinas. Naudojami netinkamu metu, jie gali užtęsti vegetaciją: augalas varo lapus, o vaisiai vėluoja nokti ir ilgai lieka žali.
Trečia — gintaro rūgštis. Čia niuansas dar klastingesnis. Tyrimai rodo, kad patekusi ant lapų ji gali pasitarnauti pačiam patogenui kaip maisto šaltinis. Tai reiškia, kad medžiaga, kuria bandome sustiprinti augalą, gali pamaitinti ligą.
— Ne viskas, kas skamba „naudinga”, tinka drėgnam liepos orui, — pridūrė agronomė. — Kartais geriausia trąša yra jokios trąšos.
Ką daryti drėgnomis dienomis
Kai lysvė ilgai stovi šlapia, tręšimą reikia stabdyti, o ne intensyvinti. Silpnai maitinamas audinys drėgmėje pažeidžiamas, tad bet koks stimuliatorius tik prideda rizikos.
Laikykis kelių paprastų taisyklių. Azotą apribok. Kalį ir fosforą duok saikingai ir laiku. Stimuliatorius bei lapų purškalus atidėk, kol praeis lietūs. O svarbiausia — stebėk pačius lapus: tvirtas, sodrus, ne per vešlus lapas yra geriausias ženklas, kad augalas pasiruošęs atsilaikyti.
Kartais rūpintis pomidorais reiškia ne pilti daugiau, o tiesiog netrukdyti.
