Tris mėnesius laikiausi dietos. Pirmadienį–penktadienį – tobulai. Skaičiavau kalorijas, valgiau sveikai, sportavau.
O svoris – nejudėjo. Svyravo aukštyn–žemyn, bet realaus progreso – nulis.
Kreipiausi į dietologę. Ji paprašė papasakoti ne apie darbo dienas, o apie savaitgalius.
Kai baigiau – ji tik palingavo galvą: „Radau problemą. Net penkias.”
Pirma klaida: miegojau „į priekį”
Savaitgaliais visada miegodavau ilgiau. Penktadienį – iki dvyliktos nakties, šeštadienį – keliausi vidurdienį. Galvojau, kad atsistatau po savaitės.
„Tai viena didžiausių klaidų,” – pasakė dietologė. – „Nereguliarus miegas sutrikdo hormonus, kurie kontroliuoja alkį ir sotumą.”
Ji paaiškino: kai miegi nereguliariai, organizmas pradeda gaminti daugiau grelino (alkio hormono) ir mažiau leptino (sotumo hormono). Rezultatas – nuolat nori valgyti, net kai nesalku.
„Be to, nereguliarus miegas didina insulino atsparumą,” – pridūrė ji. – „O tai reiškia, kad organizmas lengviau kaupia riebalus.”
Sprendimas paprastas: keltis ir gultis tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Net savaitgaliais. Net jei tai sunku.
Antra klaida: restoranų vakarienės
Šeštadieniais dažnai eidavau į restoraną. Atrodė – vienas vakarienė per savaitę, kas čia tokio?
„Vienas restorano patiekalas turi vidutiniškai 390 kalorijų daugiau nei namie paruoštas,” – pasakė dietologė. – „O tai dar be gėrimų ir deserto.”
Ji parodė skaičius: jei darbo dienomis sutaupu po 300 kalorijų, tai per penkias dienas – 1500 kalorijų deficitas. Bet viena restorano vakarienė su vynu ir desertu – lengvai 1200 kalorijų perteklius.
„Per savaitgalį sunaikini tai, ką sukūrei per savaitę,” – reziumavo ji.
Sprendimas: jei eini į restoraną – peržiūrėk meniu iš anksto. Pasirink patiekalą dar prieš ateinant. Ir atsisakyk duonelių krepšelio.
Trečia klaida: nustojau sekti
Darbo dienomis rašiau viską, ką valgau. Savaitgaliais – ne. „Atostogos nuo skaičiavimo.”
„Tai klasika,” – nusišypsojo dietologė. – „Ir tai didžiausia savižudybė dietai.”
Ji paaiškino, kad savaitgaliais žmonės dažnai suvartoja dvigubai daugiau kalorijų nei mano. Nes neseka – ir nesuvokia, kiek iš tiesų suvalgo.
„Smegenys turi nuostabią savybę – pamiršti tai, kas nepatogu,” – sakė ji. – „Jei neužrašei – tarsi nevalgei. Bet organizmas viską suskaičiuoja.”
Sprendimas: sekti septynias dienas, ne penkias. Arba bent jau savaitgaliais fotografuoti viską, ką valgai.
Ketvirta klaida: gėrimai
Kavos su sirupu, limonadai, kokteiliai – savaitgaliais gerdavau tai, ko vengiu darbo dienomis.
„Vienas didelis kavos gėrimas su sirupu – iki 500 kalorijų,” – pasakė dietologė. – „Vienas kokteilis – 300–400. Ir tai nesotina – po valandos vėl norėsi valgyti.”
Ji pavadino tai „skystomis kalorijomis” – didžiausia paslėpta problema. Gėrimai neduoda sotumo jausmo, bet kalorijų – pilna.
Sprendimas: vanduo, nesaldinta kava, arbata. Jei nori ko nors ypatingo – šalta kava be sirupo arba gazuotas vanduo su citrina.
Penkta klaida: jokio planavimo
Darbo dienomis turėdavau suplanuotą maistą. Savaitgaliais – „pažiūrėsim, ko norėsiu.”
„Kai nėra plano – yra impulsas,” – pasakė dietologė. – „O impulsas visada renkasi kaloringesnį variantą.”
Ji patarė skirti 30 minučių sekmadienį pasiruošti savaitgalio maistui. Supjaustyti daržovių, paruošti užkandžių, susidėti porcijas.
„Kai turi paruoštą sveiką maistą – valgysi jį. Kai neturi – užsisakysi picą.”
Po mėnesio – rezultatas
Pirmą mėnesį bandžiau taisyti visas penkias klaidas iš karto. Per sunku – neišėjo.
Tada pradėjau po vieną. Pirma savaitė – reguliarus miegas. Antra – sekimas savaitgaliais. Trečia – gėrimų pakeitimas.
Po mėnesio svoris pagaliau pajudėjo. Ne dėl didesnio kalorių deficito darbo dienomis – o dėl to, kad nustojau viską griauti savaitgaliais.
Dietologė buvo teisi: problema buvo ne tai, ką darau pirmadienį–penktadienį. Problema buvo tai, ką darau šeštadienį–sekmadienį.
