Trisdešimt metų buvau įsitikinusi, kad žali svogūnai – tai maistas žmonėms su geležiniu skrandžiu. Pati valgydavau tik keptus, ir tik nedideliais kiekiais.
Kol vieną dieną dietologė pažvelgė į mano kraujo tyrimus ir pasakė vieną sakinį, kuris viską apvertė.
„Jūsų cholesterolis ir uždegimo rodikliai – ne patys blogiausi, bet galėtų būti geresni. Pradėkite nuo vieno svogūno per dieną. Žalio arba tik šiek tiek pašildyto.”
Pagalvojau, kad juokauja. Vienas svogūnas? Kasdien? Bet ji buvo rimta. Ir po dviejų mėnesių turėjau pripažinti – ji žinojo, ką daro.
Kodėl svogūnas veikia kraują
Prieš pradėdama eksperimentą, pasidomėjau, kas to svogūno viduje tokio ypatingo. Pasirodo, ten slypi visa laboratorija.
Sieros junginiai – tie patys, kurie verčia mus verkti pjaustant – daro įtaką kepenų fermentams, kurie reguliuoja cholesterolio gamybą. Tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali sumažinti MTL – tą „blogąjį” cholesterolį – ir trigliceridus.
Kvercetinas – galingas flavonoidas, kuris gerina insulino jautrumą. Tai reiškia stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir mažesnę riziką, kad organizmas pradės kaupti riebalus ten, kur nereikia.
Prebiotinės skaidulos – maitina gerąsias žarnyno bakterijas ir padeda mažinti sisteminį uždegimą. CRP rodiklis – vienas iš uždegimo žymenų – gali sumažėti vartojant svogūnus reguliariai.
Viskas skambėjo įtikinamai. Bet ar tai veiks mano kūne?
Pirma savaitė – prisitaikymas
Pradėjau atsargiai. Pusė svogūno per dieną, plonai supjaustyto, salotose su citrina ir žiupsniu druskos. Citrina sumažina aštrumą, o druska padeda suvaldyti tą intensyvų skonį.
Pirmas tris dienas pilvas buvo šiek tiek neįprastas. Ne skausmas – tiesiog pojūtis, kad kažkas vyksta. Dietologė sakė, kad tai normalu: žarnynas prisitaiko prie naujo maisto.
Ketvirta diena – diskomfortas pradėjo mažėti. Penkta – jaučiausi normaliai.
Triukas, kuris padėjo: valgiau svogūną ryte arba per pietus, ne vakare. Taip virškinimas spėja susitvarkyti iki miego, ir naktį nereikia skaičiuoti avių dėl pūtimo.
Trečia savaitė – pirmi pokyčiai
Po trijų savaičių pradėjau pastebėti dalykus, kurių nesitikėjau.
Energija. Popietėmis jaučiausi mažiau pavargusi. Tas įprastas nuosmukis po pietų – kai akys pačios merkiasi – tapo švelnesnis.
Apetitas. Tapo reguliaresnis. Mažiau norėjosi saldumynų tarp valgių. Gal dėl to, kad cukrus kraujyje nešokinėjo kaip anksčiau.
Virškinimas. Pilvas pradėjo veikti kaip laikrodis. Reguliarumas, kurio neturėjau metus, atsirado lyg savaime.
Dar per anksti buvo kalbėti apie cholesterolį – tam reikėjo laukti tyrimų. Bet pojūčiai sakė, kad kažkas juda teisinga linkme.
Po dviejų mėnesių – skaičiai ant popieriaus
Atėjo laikas pakartotiniams kraujo tyrimams. Sėdėjau kabinete ir laukiau, kol dietologė atsivers rezultatus.
Ji pažvelgė į ekraną, tada į mane, ir nusišypsojo: „Matote? Sakiau.”
MTL cholesterolis – sumažėjęs. Ne drastiškai, bet pakankamai, kad būtų statistiškai reikšminga. Trigliceridai – taip pat žemesni. CRP – uždegimo rodiklis – nukritęs.
„Tai ne vaistai”, – pasakė ji. „Tai vienas svogūnas. Kasdien. Du mėnesiai.”
Žiūrėjau į tuos skaičius ir galvojau apie visus metus, kai vengiau šio paprasto produkto. Kiek galėjau padaryti anksčiau?
Kaip valgyti svogūną, kad veiktų
Per tuos du mėnesius išmokau keletą dalykų.
Žalias arba švelniai pašildytas – geriausia. Kepant aukštoje temperatūroje, dalis naudingų junginių sunyksta. Įmeskite į sriubą pačioje pabaigoje, kai jau išjungėte kaitrą – taip išsaugosite daugiau.
Citrinos sultys ir druska – sumažina aštrumą žaliuose svogūnuose. Galite marinuoti 10–15 minučių prieš valgant.
Derinkite su jogurtu – jei jaučiate diskomfortą. Pieno produktai ramina virškinimo traktą ir padeda geriau toleruoti.
Ryte arba per pietus – ne vakare. Duokite organizmui laiko susitvarkyti.
Galite dėti į salotas, grūdų dubenėlius, sumuštinius. Svarbu ne receptas – svarbu reguliarumas.
Kam svogūnai gali netikti
Dietologė perspėjo, kad ne visi gali valgyti svogūną kasdien.
Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) – svogūnai gali sukelti pūtimą ir skausmą. Jei turite šią diagnozę, pradėkite nuo labai mažų kiekių arba rinkitės švelnesnę alternatyvą – porus ar svogūnų laiškus.
Refliuksas (GERL) – žali svogūnai gali sustiprinti simptomus. Geriau valgyti virtus ir nedideliais kiekiais.
Vaistų vartojimas – jei geriate kraują skystinančius vaistus ar diabeto preparatus, pasitarkite su gydytoju. Svogūnų junginiai gali paveikti vaistų veikimą.
Jei jaučiate stiprų pūtimą, rėmuo ar viduriavimą – sumažinkite dozę arba laikinai nutraukite. Klausykite savo kūno.
Ką supratau per šiuos mėnesius
Dabar svogūnas mano virtuvėje – ne tas daržovė, kurią dedu „dėl skonio”. Tai ingredientas, kurį dedu sąmoningai, žinodama, ką jis daro.
Kiekvieną rytą, kai pjaustau tą baltą ar raudoną galvutę, prisimenu dietologės žodžius: „Kartais paprasčiausias maistas daro daugiau nei brangiausios tabletės.”
Trisdešimt metų vengiau to, kas galėjo padėti. Jei ir jūs darote tą pačią klaidą – dar ne vėlu pradėti kitaip.
