Močiutė niekada nieko neišmesdavo. Likusią grietinės porciją ji sudėdavo į indelį ir slėpdavo giliai šaldiklyje — „žiemai”, kaip sakydavo.
Tada man tai atrodė keista. Juk atšildyta grietinė tampa grūdėta, susisluoksniuoja. Tik vėliau supratau, kad ji žinojo tai, ko nemoko etiketės.
Šaldyta grietinė nedingsta. Ji tiesiog pakeičia vaidmenį. Vietoj šaukšto ant barščių ji tampa slaptu tešlos, sriubos ar padažo pagalbininku. Svarbu tik žinoti, kada ir kaip ją panaudoti.
Kodėl šaldymas iš tikrųjų padeda
Šaldiklyje grietinė išsilaiko iki šešių mėnesių ir lieka saugi naudoti vėliau. Tai paprastas būdas nešvaistyti likučių ir visada turėti ingrediento po ranka, kai nebaigtas indelis kitaip surūgtų šaldytuve.
Atšildyta ji išlaiko kreminį, rūgštoką skonį ir puikiai tinka kepiniams, sriuboms, troškiniams bei marinatams. Kadangi šaltis lėtina gedimą, mažiau gero produkto keliauja į šiukšlių dėžę, o namų biudžetas patiria mažiau nuostolių. Viena pakuotė, nupirkta akcijos metu, gali laukti savo eilės kelis mėnesius.
Todėl indelis, kuris kitaip būtų atsidūręs šiukšlių dėžėje, tampa tyliu atsargų šaltiniu sudėtingesnei dienai.
„Žmonės išmeta gerą produktą vien todėl, kad nežino, jog jį galima šaldyti”, — sako konditerė Rasa.
Kaip paruošti šaldymui
Šviežią grietinę šaldyti geriausia — senesnė lengviau atsiskiria. Prieš dedant ją verta išplakti iki vientisos masės, kad riebalai pasiskirstytų tolygiai.
Sudėkite ją į sandarų indelį, palikdami truputį vietos viršuje, nes šaldama masė plečiasi. Mažesniems poreikiams grietinę galima supilstyti į ledukų formeles ir užšaldyti porcijomis — tada kaskart atšildysite tik tiek, kiek reikia vienam patiekalui. Ant indelio užrašyta data padeda namams laikytis tvarkos ir nepamiršti, kiek laiko atsarga stovi šaldiklyje.
„Aš pati visada turiu porciją šaldiklyje”, — ramiai paaiškino Rasa. „Kai reikia sodrumo pyragui, tiesiog atšildau.”
Kas nutinka tekstūrai
Įdėta į šaldiklį, švelni grietinė sutvirtėja, o joje esantis vanduo virsta ledo kristalais. Riebalai ir skystis nebesilaiko tolygiai susimaišę.
Todėl atšildyta masė gali atrodyti grūdėta ir šiek tiek atsiskyrusi. Tai visiškai normalu ir produkto negadina — tik keičia jo pojūtį lėkštėje. Kuo riebesnė grietinė, tuo mažiau ji atsiskiria, todėl 30 procentų riebumo produktas šaldymą pakelia geriau nei liesas. Karštame patiekale šis pokytis tyliai išnyksta, nes šiluma masę vėl sujungia.
„Tešloje tekstūros pokyčio niekas net nepastebi”, — pridūrė ji.
Kada šio būdo verčiau vengti
Lygios, blizgančios tekstūros patiekaluose šaldyta grietinė netinka — pavyzdžiui, kaip šaltas užpilas ant jau paruošto patiekalo ar į gaivias salotas. Čia grūdėtumas iškart krenta į akis.
Atšildyti ją reikia švelniai: perkelti iš šaldiklio į šaldytuvą ir palikti per naktį. Skubant galima laikyti sandarų indelį po šaltu tekančiu vandeniu, bet niekada nešildyti mikrobangėje — grietinė tuoj pat susitrauks. Ant stalviršio laikyti nevalia — šiluma paskatina gedimą ir sustiprina atsiskyrimą. Suminkštėjusią masę išmaišykite šaukštu ar plaktuvu, o likę gumulėliai yra visiškai normalu.
Kur ji tinka geriausiai
Geriausiai atšildyta grietinė jaučiasi ten, kur tekstūra nesvarbi. Ji lengvai įsimaišo į blynų tešlą, bandeles, apkepus, sriubas ir kreminius padažus.
Troškiniams ji suteikia sodrumo, o pyragams — minkštumo ir drėgmės. Konditeriai ją įmaišo, kad kepinys ilgiau išliktų drėgnas. Marinate ji apgaubia mėsą ir sušvelnina skonį. Net paprastą bulvių košę ji paverčia sodresne, o šaltibarščius — tirštesniais. Jei masė atrodo per grūdėta, energingas plakimas ar žiupsnelis krakmolo ją sulygina.
O jūs — ar drįstumėte pasilikti tą pusę indelio grietinės kitam kartui, užuot ją išmetę?
