Devyniasdešimt procentų pirkėjų renkasi mėsą pagal galiojimo datą ir spalvą. Ir devyniasdešimt procentų nežino, kad abu šie rodikliai gali klaidinti vienu metu.
Klaida, kurią darome prie šaldytuvo lentynos
Dauguma žmonių paima pakuotę, pažiūri datą, įvertina spalvą ir deda į krepšelį. Logika atrodo aiški — jei data nesukęs ir mėsa rausvai raudona, viskas gerai.
Bet galiojimo data galioja tik tada, kai šaltoji grandinė nebuvo nutrūkusi. Vienas pervežimas be tinkamos temperatūros, viena valanda be šaldymo — ir data ant etiketės tampa beprasmė.
Spalva — dar mažiau patikima. Pilkšvas atspalvis gali atsirasti dėl paprastos oksidacijos ir nerodo gedimo. O ryškiai raudona spalva kartais palaikoma dirbtinai — inertinėmis dujomis pakuotėje.
„Pažiūrėjau datą — galioja dar tris dienas. Bet kai atidariau — kvapas trenkė iš karto,” pasakojo viena pirkėja žuvies ir mėsos skyriuje. „Nuo to karto tikrinti pradėjau kitaip.”
Trys tikri ženklai, kurie neapgauna
Pirmas — tekstūra. Švari mėsa jaučiasi tvirta, šiek tiek drėgna, bet ne lipni. Jei paviršius klampa, tempiasi ar palietus pirštai lieka slidūs — tai bakterijų veiklos ženklas, net jei pakuotė atrodo tobula.
Antras — skystis padėkle. Nedidelis sulčių kiekis yra normalus. Bet drumzlinas, perteklinis skystis arba permirkęs sugeriantis padėkliukas rodo, kad kažkas ne taip. Maltai mėsai tai ypač svarbu — bakterijos joje plinta per visą masę, ne tik paviršiuje.
Trečias — kvapas. Šviežia mėsa kvepia neutraliai arba vos juntamai metališkai. Rūgštus, aštrus, sieros ar amoniako primintinas kvapas — aiškiausias gedimo signalas, kurio nereikėtų ignoruoti dėl galiojančios datos ar gražios spalvos. Kai kurie žmonės bando nuplauti mėsą ir tikisi, kad kvapas dings — tai nepadeda, nes bakterijos jau giliau nei paviršiuje.
Pakuotė pasako daugiau nei galvojate
Prieš vertinant pačią mėsą, verta pažiūrėti į pakuotę. Įplyšimai, atšokusios siūlės, atsilaisvinusi plėvelė, pakilę kraštai — bet kuris iš šių požymių reiškia, kad sandara pažeista ir bakterijos galėjo pasiekti paviršių.
Išsipūtusi pakuotė — ypač rimtas signalas. Dujos viduje dažniausiai rodo aktyvų bakterijų dauginimąsi. Tokią pakuotę reikia padėti atgal nedelsiant — net jei data galioja ir spalva atrodo puikiai.
Malta mėsa reikalauja dvigubo atsargumo. Ji turi būti sandariai supakuota, gerai atšaldyta ir suvartota greičiau nei gabalinis pjausnys, nes dėl smulkios struktūros bakterijos plinta žymiai sparčiau. Jei maltoje mėsoje pastebite perteklinį skystį ar neįprastą drėgmę — geriau rinktis kitą pakuotę.
Kada mesti be diskusijų
Jei bent vienas iš trijų ženklų — lipni tekstūra, perteklinis drumzlinas skystis arba nemalonus kvapas — yra akivaizdus, mėsą reikia mesti nedelsiant. Net jei data galioja. Net jei spalva atrodo normali. Net jei ką tik nupirkote.
Pilka spalva viena pati — ne nuosprendis. Bet pilka spalva kartu su drėgme ar kvapu — jau taip.
Trumpas atšilimas pervežant iš parduotuvės — dažnesnė problema nei daugelis galvoja. Vasarą automobilyje mėsa per trisdešimt minučių gali pakilti iki temperatūros, kurioje bakterijos dauginasi aktyviai. Šaltkrepšis ar bent izoliuotas maišelis — ne prabanga, o būtinybė.
Ar tikrinate mėsą prieš dėdami į šaldytuvą — ar tik prieš gaminant? Tas vienas momentas tarp parduotuvės ir namų gali nulemti, ar vakarienė bus saugi.
