Rudas, į kavą panašus gėrimas, garuojantis puodelyje su pienu. Daugeliui tai vaikystės virtuvės kvapas — miežinė kava. Pigi, be kofeino, geriama tada, kai tikros kavos būdavo sunku gauti, ji buvo įprasta visame regione, taip pat ir Lietuvoje. Retas susimąstydavo, ką ji veikia organizme. O istorija, pasirodo, tęsėsi kur kas toliau — iki pat žarnyno.
Kas buvo toji miežinė kava
Ją gamino iš skrudintų miežių grūdų, kartais pridėdami cikorijos ar rugių, o užplikydavo verdančiu vandeniu arba tiesiog virdavo piene. Skonis priminė kavą, tik be kofeino, tad tiko rytiniam ritualui neturint tikrų pupelių.
Vaikams ją dažnai duodavo su pienu. Pigi, greitai paruošiama ir lengvai gaunama, ji puikiai atitiko kuklias pinigines ir įtemptą dienos ritmą. Laikui bėgant stoka virto įpročiu, o įprotis — pažįstamu kasdienybės simboliu, jungusiu kelias kartas prie to paties stalo.
Kas jos viduje
Už pažįstamo skonio slypi paprasta chemija. Skrudinant grūdus susidaro melanoidinai, o pačiuose miežiuose lieka beta gliukanų, skaidulų ir polifenolių. Kofeino nėra, tačiau yra glitimo iš grūdinės žaliavos — tai svarbu prisiminti.
Būtent šie junginiai gėrimui suteikia kūną, sodrumą ir tą švelnų, skrudintą skonį. Kai kurie žmonės pridėdavo cikorijos — ji dar labiau priartindavo skonį prie tikros kavos ir pridėdavo augalinių skaidulų. Toks paprastas mišinys ir tapo tuo gėrimu, kurį daugelis pamena iš vaikystės.
Kaip ji gali veikti žarnyną
Įdomiausia dalis vyksta žemiau. Dalis šių medžiagų — melanoidinai, beta gliukanai ir skaidulos — didžiąja dalimi nesuvirškinamos praeina plonąją žarną ir pasiekia storąją. Ten jas fermentuoja žarnyno bakterijos.
Šio proceso metu gali susidaryti trumposios grandinės riebalų rūgščių, tarp jų — butiratas, siejamas su sveikesniu žarnyno barjeru. Polifenoliai prideda antioksidacinio poveikio. Svarbu suprasti mastą: tai ne vaistas ir ne stebuklas, o kuklus, žarnynui palankus gėrimas. Šiandien jis vėl vertinamas kaip rami alternatyva kofeino turinčiai kavai, bet perdėtų vilčių dėti neverta.
Kam verta gerti atsargiai
Nors reputacija sveika, tinka ji ne visiems. Sergantieji celiakija ar jautrūs glitimui jos turėtų vengti arba vartoti labai atsargiai, nes miežiuose ir rugiuose yra glitimo.
Turintieji antsvorio ar antrojo tipo diabetą verčiau ribotų kiekį ir ypač stebėtų pridėtinį cukrų bei pieną. Nėščiosios, vaikai ir hipertenzija sergantys žmonės dažnai ją toleruoja geriau nei kavą su kofeinu, bet ir jiems verta žiūrėti bendrą mitybą. O kiekvienam, sergančiam lėtine liga, prieš paverčiant tai kasdieniu įpročiu saugiausia pasitarti su gydytoju. Tokie patarimai galioja bet kuriam „sveiku” laikomam gėrimui — nauda priklauso nuo viso raciono, o ne nuo vieno puodelio.
Todėl miežinė kava lieka tuo, kuo visada buvo — jaukiu, nostalgišku gėrimu su kukliais privalumais. Ne vaistu, o tiesiog šiltu puodeliu, kurį malonu gerti dėl jo paties.
