Tikriausiai net nesusimąstote, kad medis, kuris kiekvieną pavasarį žydi jūsų kieme, turi daugiau gydomosios galios nei pusė sirupų nuo kosulio vaistinės lentynoje. O jūs tiesiog žiūrite, kaip žiedai nubyra, ir šluojate juos nuo tako.
Slyvų žiedai ir jauni lapai, surinkti tinkamu metu, turi gleivingų medžiagų, kurios tiesiogiai dengia sudirgintą gerklės ir bronchų gleivinę. Tai ne liaudies pasaka – tai mechanizmas, kurį patvirtina fitoterapijos tyrimai.
Kodėl slyva veikia ten, kur sirupai tik maskuoja
Dauguma sirupų nuo kosulio slopina refleksą – bet nepadeda pačiai gleivinei atsigauti. Slyvos žieduose ir lapuose esančios gleivės (mucilagas) veikia kitaip: jos sukuria apsauginę plėvelę ant sudirgusių audinių. Ši plėvelė ramina uždegimą, suskystina skreplius ir palengvina atsikosėjimą natūraliai.
Būtent todėl slyva tinka ne vien paprastam kosuliui – ji padeda ir prie bronchito, laringito, užsitęsusios gerklės infekcijos. Dvigubas poveikis – sutepimas ir valymas – veikia ten, kur pavieniai vaistai dažnai nepasiekia.
Derinant su čiobreliais, efektas dar stipresnis: čiobrelis suteikia antimikrobinių savybių ir plečia bronchus, o slyva ramina ir valo. Šis derinys tradicinėje medicinoje naudojamas šimtmečiais – ir ne be reikalo. Dar viena galimybė – derinti su liepžiedžiais, kurie prideda prakaitavimą skatinančių savybių ir padeda greičiau pergalėti peršalimą ankstyvoje stadijoje.
Po sunkesnių plaučių ligų slyva taip pat padeda atsigauti – ne vien simptomiškai, bet ir palaikydama audinių atstatymą. Jos veikimas remiasi tiesioginiu sąlyčiu su pažeista gleivinė, todėl arbatos forma čia veikia geriausiai – aktyviosios medžiagos patenka tiesiai ten, kur reikia.
Kaip surinkti ir paruošti, kad nauda nedingtų
Geriausias metas skinti – nuo kovo iki gegužės, kai prasideda žydėjimas. Rinkti reikia tik sausu, saulėtu oru – drėgni lapai blogiau džiūsta ir praranda dalį veikliųjų medžiagų. Jei ant lapų yra rasa ar lietaus lašai – palaukite, kol nudžiūs.
Nuskynus žaliavą, džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje, atokiau nuo tiesioginės saulės. Saulės spinduliai ardo veikliąsias medžiagas, todėl džiovinkite pavėsyje. Tinkamai išdžiovinti lapai ir žiedai sandariame inde išsilaiko iki metų.
Arbatos receptas paprastas: vieną valgomąjį šaukštą džiovintos žaliavos užpilkite karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Palaikykite penkiolika–dvidešimt minučių. Verdantis vanduo sunaikina gleives – būtent tas medžiagas, dėl kurių viskas veikia. Jei norite stipresnio efekto – pridėkite pusę šaukštelio džiovinto čiobrelio.
Gerti galima du tris kartus per dieną, ypač kai jaučiate gerklės dirginimą ar kosulys nepraeina. Šviežiai paruoštą arbatą galima pasaldinti medumi – jis ne tik pagerina skonį, bet ir pats turi antimikrobinių savybių. Reguliarus vartojimas per peršalimo sezoną padeda palaikyti kvėpavimo takus ir stiprina atsigavimą po sunkesnių ligų.
Kiek dar tokių paprastų priemonių auga jūsų kieme – ir jūs jų net nepastebite?
