Prieš penkerius metus jis sportavo, jautėsi gerai ir gėrė „saikingai” — porą taurių vyno per savaitgalį, kartais daugiau per šventę. Po penkerių metų — padidėjęs kraujospūdis, nereguliarus širdies plakimas ir dusulys lipant laiptais. Kepenys buvo tvarkoje. Širdis — ne.
Kaip alkoholis iš tikrųjų veikia širdį
Daugelis galvoja, kad alkoholis kenkia kepenims. Tai tiesa. Tačiau širdis dažnai kenčia anksčiau ir tyliau.
„Pacientai ateina su aritmija ir negalvoja, kad priežastis — penktadienio vakarėliai”, — paaiškino kardiologas Kęstutis. — „Bet ryšys dažnai aiškus.”
Alkoholis gali padidinti kraujospūdį — net saikingas vartojimas jautriems asmenims sukelia ilgalaikį spaudimą arterijų sienelėms. Simpatinė nervų sistema suaktyvėja. Kraujagyslių atsipalaidavimas sutrinka. Skysčiai susilaikydami papildomai apkrauna širdį.
Laikui bėgant tai paspartina kraujagyslių pažeidimą ir padidina širdies bei kraujagyslių ligų riziką — net tiems, kurie niekada neturėjo problemų su kepenimis.
Nereguliarus plakimas — tylus signalas
Širdies elektrinėje sistemoje alkoholis gali sutrikdyti normalų kiekvieno dūžio laiką. Elektrolitų pusiausvyra pakinta. Širdies audiniai dirginami. Signalų perdavimas tampa chaotiškas.
Rezultatas — prieširdžių virpėjimas, priešlaikiniai dūžiai ar plazdėjimas. Ypač po gausių išgėrimų — vadinamasis „atostogų širdies” sindromas.
Žmonės pastebi palpitacijas, dusulį ar padažnėjusį pulsą. Kartais — tik lengvą diskomfortą krūtinėje, kurį nurašo stresui ar per daug kavos.
„Net vienas vakaras su keliomis taurėmis daugiau gali išprovokuoti aritmiją žmogui, kuris turi polinkį”, — paaiškino Kęstutis. — „Tai ne klausimas, kiek geri per mėnesį. Tai klausimas, kiek geri per vieną kartą.”
Rizika priklauso nuo dozės, vartojimo dažnio, amžiaus ir gretutinių ligų. Net saikingai vartojantys žmonės gali būti pažeidžiami, jei turi kitų širdies rizikos veiksnių.
Kai širdies raumuo nebepajėgia
Ilgalaikis gausus vartojimas gali sukelti alkoholinę kardiomiopatiją — širdies raumens susilpnėjimą. Širdies ertmės padidėja. Susitraukimai tampa ne tokie veiksmingi. Su kiekvienu dūžiu į kraujotaką išstumiamas mažesnis kraujo kiekis.
Fizinis krūvis pradeda kelti nuovargį. Dusulys atsiranda net einant į antrą aukštą. Kojos tinstina vakarais. Šie pokyčiai vystosi pamažu — po daugelio metų nuolatinio vartojimo — ir dažnai nepastebimi, kol širdies funkcija jau rimtai sutrikus.
„Pacientai dažnai sako — bet juk aš nesirgsčiau, jei tik truputį gerčiau”, — paaiškino Kęstutis. — „Tačiau kiekvieno organizmo riba skirtinga. Ir dažnai ji paaiškėja per vėlai.”
Gera žinia — ankstyvas alkoholio sumažinimas gali padėti riboti tolesnę žalą. Kai kuriais atvejais širdis iš dalies atsistatydama atgauna funkciją, kurios, atrodė, jau nebeturėjo.
Ne tik širdis
Alkoholis kelia riziką ir kepenims, ir smegenims, ir imuninei sistemai. Kepenų pažeidimas gali progresuoti nuo suriebėjimo iki cirozės be simptomų. Miegas sutrinka. Atmintis ir dėmesys prastėja. Imuninė sistema silpnėja.
Daugiau nei du su puse milijono mirčių visame pasaulyje kasmet siejama su alkoholiu. Tai ne statistika iš tolimų kraštų — tai žmonės, kurie gėrė „kaip visi”.
Alkoholio poveikis širdžiai — ne katastrofa, kuri ateina per naktį. Tai procesas, kuris trunka metus ir kurį galima sustabdyti bet kuriuo momentu. Kuo anksčiau — tuo daugiau širdis gali atsistatyti. Ir tuo ilgiau ji tarnauja.
