Eglė atidarė šiltnamio duris ir sustingo. Tarp pomidorų daigų, ant šiltos žemės, ramiai gulėjo tamsiai žalias žaltys. Nesijudino. Nešnypštė. Tiesiog ilsėjosi lyg būtų ten visada gyvenęs.
„Pirma mintis — šluota. Antra — gal palaukti. Trečia — paskambinau draugei biologei,” — prisimena moteris.
Draugė nusijuokė ir pasakė vieną sakinį, kuris viską pakeitė.
Kodėl žalčiai renkasi būtent jūsų daržą
„Jei tavo šiltnamyje gyvena žaltys — vadinasi, ten viskas gerai,” — paaiškino herpetologė.
Skamba keistai, bet logika paprasta. Žalčiai traukia ten, kur yra maisto — smulkių graužikų, varlių, sraigių. Jei jų darže pakanka, vadinasi, ekosistema veikia sveikai. Mulčiuotos lysvės, komposto krūvos, šiltnamio šiluma — visa tai sukuria idealią aplinką. Ne žalčiui patogumui. Gamtos pusiausvyrai.
Nuo pavasario vidurio iki vasaros pabaigos žalčiai ypač aktyvūs. Ieško partnerių, šiltų vietų, ramios aplinkos perai auginti. Žmonių sodai — kaip tik tai, ko reikia.
Herpetologai pastebi — per pastaruosius kelerius metus žalčių skaičius soduose augo. Ne todėl, kad jų atsirado daugiau. Tiesiog jų natūralios buveinės traukiasi — pievos ariamos, pelkės sausinamos, o žmonių prižiūrimi plotai siūlo tai, ko laukuose vis mažiau. Šilumą. Drėgmę. Ramybę.
„Žaltys šiltnamyje — ne invazija. Tai komplimentas jūsų daržui,” — pridūrė gamtininkas.
Trys dalykai, kurių žaltys tikrai nepadarys
Pirmiausia — neįkąs. Žaltys nenuodingas ir žmogui visiškai nepavojingas. Įkąsti gali tik tada, kai paimamas rankomis ir jaučiasi spaudžiamas. Net ir tada — įkandimas neskausmingas, be jokių pasekmių.
Antra — nepuls. Išgąsdintas žaltys šnypš, gali greitai pajudėti arba išskirti nemalonaus kvapo sekretą. Tai gynybinis refleksas, ne agresija.
Trečia — nepasiliks amžinai. Kai oras atšąla arba baigiasi poravimosi laikotarpis, žaltys pats iškeliauja.
„Žmonės bijo to, ko nepažįsta. Bet žaltys — vienas ramiausių gyvūnų, kokį galima sutikti Lietuvoje,” — sako gamtininkas Andrius.
Tikroji nauda, apie kurią mažai kas kalba
Vienas žaltys per sezoną sunaikina keliasdešimt pelių. Tai ne apytiksliai — tyrimai rodo, kad suaugęs žaltys per savaitę sumedžioja 3–5 graužikus. Per visą aktyvų sezoną tai reiškia dešimtis mažiau pelių jūsų darže.
Palyginkite — cheminiai preparatai veikia lėčiau, kainuoja daugiau ir nuodija dirvą. Žaltys dirba tyliai. Nemokamai. Ir nepalieka jokių likučių.
Sodininkė Rasa iš Kauno rajono pasakoja kitaip nei daugelis: „Anksčiau kas pavasarį kovodavau su pelėmis. Grauždavo bulvių gumbus, morkas. Kai pastebėjau žaltį prie komposto — nelietė. Po metų pelių beveik neliko.”
Ji pridūrė ramiai: „Dabar kai kaimynės klausia, ką darau su pelėmis — sakau, kad turiu sargybinį. Tik jis šliaužia.”
Ką daryti, jei žaltys vis dėlto trukdo
Jei gyvūnas įšliaužė į rūsį ar patalpą — nelieskite rankomis. Padėkite kibirą ant šono, švelniai pastumkite ilgesniu pagaliu. Dažniausiai žaltys pats ieško išėjimo.
Galima kreiptis į gamtos apsaugos specialistus — jie perkels gyvūną saugiai.
Svarbiausia taisyklė — nežudyti. Žaltys Lietuvoje yra saugoma rūšis. Už jo naikinimą gresia administracinė atsakomybė. Net ir netyčinis sunaikinimas gali turėti pasekmių.
Gal ne žaltys atkeliavo pas jus. Gal jūs pasistatėte namą jo teritorijoje. Ir jis tiesiog prisitaikė. Tyliai. Be pretenzijų. Klausimas tik vienas — ar jūs pasiruošę padaryti tą patį?
