Turbūt kiekvienoje virtuvėje yra bent viena mėgstama keptuvė, kuri tarnauja jau daugelį metų. Galbūt ji šiek tiek apsitrynusi, turi keletą įbrėžimų, bet vis dar veikia. Kodėl ją keisti, jei maistas neprilimpa? Tačiau specialistai perspėja – būtent tokios „patikimos” keptuvės gali kelti rimtą pavojų.
Problema ta, kad pavojus nematomas plika akimi. Negalite jo užuosti ar pajusti skonio. Tačiau kiekvieną kartą, kai gaminate maistą tokioje keptuvėje, rizikuojate savo ir šeimos sveikata.
Kas vyksta, kai danga pažeidžiama
Kalbame apie įbrėžtas ir nusidėvėjusias nelipnias keptuves. Jų danga – dažniausiai teflonas ar panašios medžiagos – laikui bėgant pažeidžiama. Ir čia prasideda problemos.
Tyrimai rodo, kad net vienas gilesnis įbrėžimas gali išskirti tūkstančius mikroskopinių dalelių, kurios patenka tiesiai į jūsų maistą. Šios dalelės tokios mažos, kad jų nematysite – jos susimaišo su maistu ir būna nurijamos kartu su juo.
Mokslininkai nustatė, kad šios mikroplastiko dalelės gali persikelti į įvairius kūno organus ir nešti su savimi chemines medžiagas, naudojamas dangos gamyboje. Ilgalaikis poveikis sveikatai vis dar tiriamas, tačiau atsargumo principas čia tikrai taikytinas.
Kaip danga susidėvi greičiau nei manote
Daugelis mano, kad keptuvę gadina tik metaliniai įrankiai. Tačiau iš tiesų dangą naikina keletas veiksnių vienu metu.
Aukšta temperatūra – viena didžiausių priešų. Kaitinant tuščią keptuvę ar nuolat naudojant stiprią ugnį, polimeriniai dangos ryšiai silpnėja. Atsiranda mikroskopinių įtrūkimų, kurie laikui bėgant virsta matomais pažeidimais.
Abrazyvinis valymas – kita problema. Šiurkščios kempinės, šveitimo milteliai ar metalo šluotelės palieka mikroįbrėžimus, kurie kaupiasi. Net jei po valymo keptuvė atrodo švari ir tvarkinga, jos paviršius jau pažeistas.
Ir žinoma, metaliniai įrankiai. Vienas neatsargus judesys mentele ar šakute – ir dangoje atsiranda gilesnė žaizda, kuri tik plėsis.
Kaip atpažinti, kad laikas keisti
Yra keletas aiškių ženklų, rodančių, kad keptuvė nebetinka naudojimui.
Matomi įbrėžimai ar lupimasis – akivaizdžiausias signalas. Jei matote vietas, kur danga atšoka ar atsisluoksniuoja, keptuvė turi keliauti į šiukšliadėžę, ne į spintelę.
Pleiskanojimas ar parudavę plotai taip pat rodo, kad danga nebeatlieka savo funkcijos. Net jei maistas dar neprilimpa, mikroskopinės dalelės jau išsiskiria.
Vietos, kuriose maistas pradeda prilipti, nors anksčiau to nebuvo – ženklas, kad danga nusidėvėjo iki kritinės ribos.
Jei turite abejonių – geriau pakeiskite. Nauja keptuvė kainuoja kur kas mažiau nei potencialios sveikatos problemos.
Kaip prailginti keptuvės tarnavimo laiką
Jei neseniai įsigijote naują nelipnią keptuvę, galite ženkliai prailginti jos gyvenimą laikydamiesi kelių taisyklių.
Naudokite tik medinius, silikoninius ar plastikinius įrankius. Metalas – absoliučiai draudžiamas.
Plaukite tik minkštomis kempinėmis ir švelniu plovikliu. Jokių abrazyvinių priemonių ar metalinių šveitiklių.
Gaminkite ant mažos ar vidutinės ugnies. Aukšta temperatūra pagreitina dangos irimą, net jei to iškart nematote.
Niekada nekaitinkite tuščios keptuvės – tai vienas greičiausių būdų sugadinti dangą.
Kokias alternatyvas rinktis
Jei norite visiškai išvengti šios problemos, apsvarstykite alternatyvas nelipnioms keptuvėms.
Ketus – klasikinis pasirinkimas, tarnaujantis dešimtmečius. Teisingai prižiūrimas, jis tampa natūraliai nelipniu ir yra visiškai saugus.
Nerūdijantis plienas – profesionalų mėgstamas variantas. Reikalauja šiek tiek įgūdžių, bet yra itin ilgaamžis ir nekelia jokių abejonių dėl saugumo.
Jei vis dėlto renkates nelipnias keptuves, investuokite į kokybiškesnius gaminius ir keiskite juos reguliariai – net jei atrodo, kad dar tinka.
Jūsų sveikata verta daugiau nei sentimentas senajai keptuvei.
