Trisdešimt eurų už 50 ml. Tiek mokėjau už kremą, kurį tepiau kiekvieną vakarą. Kai baigėsi, pagalvojau – gal išbandysiu ką nors kitą. Močiutė visada sakė, kad šalavijas „viską gydo”. Nusprendžiau patikrinti.

Po mėnesio nuėjau pas kosmetologę įprastinei procedūrai. Ji pažiūrėjo į mano odą ir paklausė: „Ką pakeitei? Oda visiškai kitokia.” Kai pasakiau, kad tik šalaviją – ji tylėjo kelias sekundes.

Nesitikėjau, kad augalas iš močiutės daržo galėtų prilygti tam, už ką mokėdavau dešimtis eurų.

Kodėl dermatologai apie tai nekalba

Pasidomėjau giliau. Pasirodo, šalavijas turi antibakterinių, priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių – tai patvirtina ne liaudies medicina, o laboratoriniai tyrimai.

Jis mažina bakterijų kiekį ant odos – panašiai kaip specializuoti valymo produktai. Ramina paraudimus ir dirginimą. Reguliuoja riebalų išsiskyrimą – puiku tiems, kas turi riebią ar mišrią odą.

Tai kodėl dermatologai to nerekomenduoja? Tikriausiai todėl, kad šalavijas kainuoja centus, o komerciniai produktai – dešimtis eurų. Niekas neuždirba iš to, kad žmogus nusiskina lapų savo darže.

Kaip pasiruošti paprasčiausią versiją

Pats lengviausias būdas – nuoviras veido plovimui. Užpilau saują džiovintų šalavijo lapų karštu vandeniu, palaikau 15 minučių, nukoščiau ir atvėsinau. Ryte ir vakare nusiprausiu veidą vietoj įprasto prausiklio.

Per pirmą savaitę pastebėjau, kad oda mažiau riebaluojasi. Per dvi – sumažėjo smulkių spuogelių ant smakro. Po mėnesio – kosmetologės reakcija.

Kas svarbu: nuoviras turi būti šviežias. Laikau šaldytuve ne ilgiau nei 2-3 dienas. Jei pradeda keistai kvepėti – išpilu ir pasidarau naują.

Trys būdai, kurie veikia skirtingoms problemoms

Nuoviras kasdieniam prausimui – tinka riebiai ir mišriai odai. Valo, reguliuoja riebalus, mažina bakterijas.

Šiltas kompresas – jei oda sudirgusi, paraudusi ar atsiranda uždegimų. Pamerkiu švarų audinį į šiltą nuovirą ir laikau ant veido 10 minučių. Ramina ir pagreitina gijimą.

Kaukė su moliu – sumaišau susmulkintų šalavijo lapų su žaliu ar baltu moliu, pridedu šaukštą medaus. Laikau 15 minučių, nuplauniu. Oda po jos lygi ir matinė.

Galima derinti su ramunėlėmis (raminimui), levandomis (atpalaidavimui) ar mėtomis (gaivumui). Eksperimentuoju pagal tai, ko odai tuo metu reikia.

Viena klaida, kuri gali sugadinti viską

Prieš tepiant bet ką ant veido – testas ant riešo. Užtepiau nedidelį kiekį ir palaukiau parą. Jei nieko neatsitiko – saugu naudoti.

Kai kurie žmonės alergiški šalavijui ar kitoms lūpažiedinių šeimos žolėms. Jei oda parausta, pradeda niežėti ar atsiranda bėrimas – ne tau šis metodas.

Taip pat svarbu: nenaudoti eterinių aliejų tiesiai ant odos be praskiedimo. Grynas šalavijo aliejus gali nudeginti. Nuovirai ir kompresai – saugu. Koncentruoti aliejai – ne.

Kada vis tiek reikia dermatologo

Šalavijas puikiai tinka kasdienei priežiūrai, smulkiems spuogams ir riebiai odai. Bet jei problema rimtesnė – cistiniai spuogai, plintanti infekcija, neaiškios kilmės bėrimas – eik pas specialistą.

Jokia žolelė nepakeis profesionalaus gydymo, kai jo tikrai reikia. Bet daugumai kasdienių odos problemų – šalavijas veikia ne prasčiau nei daugelis brangių produktų.

Kas pasikeitė po trijų mėnesių

Dabar beveik nebeperku veido priežiūros priemonių. Nuoviras veido plovimui, kartais kaukė su moliu – viskas. Per mėnesį sutaupau apie 30-40 eurų.

Bet svarbiausia ne pinigai. Svarbiausia – žinau, kas patenka ant mano odos. Jokių sudėčių iš dvidešimties nesuprantamų žodžių. Tik vanduo ir augalas.

Jei ir jūs pavargote mokėti dešimtis eurų už kremus, kurie žada stebuklus – gal verta pažiūrėti, kas auga močiutės darže. Kartais ten slypi daugiau, nei tikimės.