Tris kartus pradėjau vaikščioti šeštą ryto – ir tris kartus mečiau po savaitės, kol supratau vieną dalyką.
Kiekvieną kartą planas atrodė puikiai. Internete skaičiau, kad rytinis pasivaikščiojimas – geriausias, tad žadintuvą nustatydavau valanda anksčiau. Pirmos dienos eidavo sklandžiai, o paskui ateidavo lietingas pirmadienis, vėlai baigtas darbas ir nuovargis.
Trečią kartą mesti buvo ypač gėda. Apie tai užsiminiau kineziterapeutei, pas kurią lankiausi dėl nugaros. Jos atsakymas buvo toks paprastas, kad iš pradžių pasirodė net nerimtas.
Atsakymas, kurio nesitikėjau
„Geriausias laikas vaikščioti – tas, kurį pakartosite rytoj. Visa kita – detalės“, – pasakė ji.
Kineziterapeutė paaiškino, kad vieno idealaus laiko visiems nėra. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo dienotvarkės, savijautos ir to, ar įprotį pavyks išlaikyti. Pasivaikščiojimas, kuris dera su tikru gyvenimu, duoda daugiau naudos nei tobulas planas, mestas po kelių dienų.
Visgi kiekvienas paros metas turi savų privalumų. Juos žinant lengviau išsirinkti tą, kuris tinka būtent jums.
Rytas: šviesa, kuri padeda miegoti
Rytinis pasivaikščiojimas tinka tiems, kurie nori pradėti dieną sąmoningai. Ankstyva dienos šviesa padeda kūnui atskirti dieną nuo nakties, o tai gali pagerinti miegą vakare.
Dar vienas pranašumas – rytą rečiau sutrukdo susitikimai, darbai ar netikėti rūpesčiai. Tačiau rytai ne visiems lengvi. Kai kurie žmonės tuo metu jaučiasi sustingę, skuba ar prastai jaučiasi, o prievarta išlaikomą įprotį mesti lengviausia. Būtent taip nutiko man.
Vidurdienis: pertrauka nuo kėdės
Popietiniai pasivaikščiojimai kūnui dažnai būna lengvesni. Vėliau dieną kūno temperatūra ir raumenų pasirengimas paprastai didesni, todėl judėti sklandžiau.
Šis laikas – puiki pertrauka po kelių valandų sėdėjimo prie kompiuterio ar rūpinimosi artimaisiais. Norintiems eiti ilgiau ar greičiau, popietė dažnai pasiūlo geriausią patogumo ir energijos pusiausvyrą.
Vakaras: ramus dienos taškas
Vakarinis pasivaikščiojimas gali ramiai užbaigti dieną. Po vakarienės lengvas pasivaikščiojimas padeda virškinimui ir leidžia sklandžiai pereiti nuo darbo prie poilsio.
Trumpi pasivaikščiojimai po valgio taip pat gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje. Svarbu tik viena – arčiau miego tempas turi likti lėtas, kad nesutriktų miegas.
Kaip išsirinkti savo laiką
Kineziterapeutė patarė pažvelgti į savo dieną be iliuzijų. Jei rytai užimti, pietų pertrauka gali būti praktiškiausias variantas. Jei vienintelis tylus metas – vakaras, jo visiškai pakanka.
Pastovumas auga per lankstumą, o ne per griežtas taisykles. Net trumpas kasdienis pasivaikščiojimas stiprina sveikatą, atgaivina dėmesį ir pagerina nuotaiką. Geriau dvidešimt minučių kasdien nei valanda kartą per savaitę.
Kas nutinka, kai įprotis prigyja
Pirmąsias savaites pasivaikščiojimas gali atrodyti kaip dar viena pareiga. Vėliau jis tampa dienos dalimi, kurios pradedi laukti – kaip rytinės kavos ar mėgstamos laidos vakare.
Daugelis pastebi, kad po kelių savaičių lengviau užmiega, rečiau jaučia įtampą pečiuose ir turi daugiau energijos antroje dienos pusėje. Kūnas pripranta judėti, o protas – ilsėtis nuo ekranų.
Kiek iš tiesų reikia vaikščioti
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai maždaug pusvalandis penkias dienas, o spartus ėjimas šiam tikslui puikiai tinka.
Nebūtina visko atlikti vienu kartu. Dešimt minučių ryte, dešimt per pietus ir dešimt po vakarienės irgi skaičiuojasi. Svarbiausia – kad judėjimas taptų kasdienybės dalimi, o ne retu žygdarbiu.
Mažos gudrybės, kurios padeda neišmesti įpročio
Kineziterapeutė patarė pradėti nuo mažo – nuo dešimties minučių. Kai trumpas pasivaikščiojimas tampa įprastas, jį pratęsti lengva, o didelis tikslas pirmąją savaitę dažniausiai tik atbaido.
Padeda ir pasivaikščiojimą „prikabinti“ prie to, ką jau darote: po pietų, po vakarienės ar palydėjus vaikus į mokyklą. Patogūs batai ir drabužiai pagal orą pašalina dar vieną pasiteisinimą. Rudenį ir žiemą Lietuvoje tamsu anksti, todėl vakare būtinai užsisekite atšvaitą.
Smagiau eiti ir su kompanija. Kaimynas, draugė ar šuo – geriausi motyvatoriai tomis dienomis, kai pačiam nesinori.
Kai už lango lyja
Lietuvos ruduo dažnai išbando net atkakliausius. Kineziterapeutė patarė iš anksto turėti „blogo oro planą“, kad lietus netaptų priežastimi praleisti dieną.
Tai gali būti pasivaikščiojimas prekybos centre, laiptai daugiabutyje vietoj lifto ar trumpas ratas su neperšlampama striuke ir skėčiu. Svarbiausia – nenutraukti grandinės. Viena praleista diena retai pakenkia, bet trys iš eilės dažnai tampa pabaiga.
Ką darau dabar
Žadintuvo nebenustatau anksčiau. Vaikštau per pietų pertrauką – apie dvidešimt minučių aplink kvartalą, o savaitgaliais einame ilgiau su šeima vakare.
Jau trečias mėnuo nė karto nepraleidau. Nugara skauda rečiau, o popietinis mieguistumas beveik dingo.
Dabar kiekvieną kartą, kai matau patarimą apie „vienintelį teisingą“ laiką sportuoti, prisimenu kineziterapeutės žodžius. Jei ir jūs metėte vaikščioti ne kartą – galbūt reikia ne daugiau valios, o tiesiog kito laiko.
slug: pasivaiksciojimo-laikas-iprotis-sveikata
