Ruduo – metas, kai daugelis gyventojų ieško sprendimų, kaip apsisaugoti nuo kaimynų žvilgsnių. Kai kurie sodina bambukus, plunksninius miskantus ar pampų žoles, kurios sukuria tankią ir dekoratyvią sieną net tada, kai kiti augalai jau praranda lapus. Tačiau aplinkosaugininkai perspėja: šie augalai gali tapti ne tik grožio šaltiniu, bet ir priežastimi sumokėti šimtines ar net tūkstantines baudas.
Kiek iš tiesų gresia sodininkams?
Lietuvos Aplinkos apsaugos departamentas skelbia, kad už invazinių rūšių auginimą ir platinimą numatytos realios sankcijos. Fiziniams asmenims gresia baudos nuo 200 iki 400 eurų. Juridinių asmenų vadovai gali sulaukti baudų nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių prekybą įmonėms gresia dar didesnės sankcijos – net iki 1500 eurų. Vien per 2024 metus aplinkosaugininkai skyrė baudų už daugiau nei 50 tūkstančių eurų, o specialistai įspėja, kad 2025 metais patikrinimų soduose ir daržuose gali būti dar daugiau.
Miskantai – privatumo šaltinis ar galvos skausmas?
Plunksninis miskantas (Miscanthus sinensis) yra vienas populiariausių dekoratyvinių augalų, nes gali užaugti iki 2,5 metro aukščio vos per vieną sezoną ir sukuria tankią žalią sieną, kuri išlieka dekoratyvi net žiemą. Dėl šios priežasties daugelis gyventojų rudenį renkasi būtent miskantus, siekdami privatumo. Tačiau aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad šio augalo giminaitis – milžiniškasis miskantas (Miscanthus giganteus) – kelia vis daugiau diskusijų dėl galimos invazijos. Kai kuriose savivaldybėse jau pastebėta, kad šis augalas gali plisti itin agresyviai, o jo sėklos pasklinda už sklypo ribų. Jei toks augalas patektų į oficialų invazinių sąrašą, už jo auginimą galėtų būti skiriamos baudos, kurios siekia kelis šimtus eurų.
Botanikai rekomenduoja rinktis tik tas miskantų veisles, kurios Lietuvoje žydi vėlai ir nespėja subrandinti sėklų. Dar saugesnis sprendimas – sterilūs hibridai, kurie negali nekontroliuojamai plisti. „Žmonės turi suprasti, kad gražus augalas gali tapti ekologine problema, jei nespėjama jo suvaldyti,“ – perspėja botanikos ekspertė Lina Vaitkienė.
Bambukas – žaluma, kuri gali kainuoti šimtus eurų
Bambukas – vienas greičiausiai augančių augalų pasaulyje. Kai kurios jo rūšys per mėnesį gali paaugti beveik metrą, o šaknys išplinta net 3–5 metrus nuo pradinės sodinimo vietos. Tai reiškia, kad pasodintas bambukas gali greitai pereiti į kaimyno teritoriją, pažeisti šaligatvius, pamatų konstrukcijas ar net vandentiekio sistemas. Tokiais atvejais gresia ne tik civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo, bet ir aplinkosauginės baudos.
Aplinkosaugos specialistai pabrėžia, kad ypač rizikingi yra bėgantieji bambukai iš Phyllostachys genties, kurie plinta nevaldomai. Todėl jei nuspręsite sodinti bambuką, būtina įrengti ne mažiau kaip 70 cm gylio šaknų barjerą. Tai gali būti specialus plastiko barjeras, betono bordiūras ar net sena vonia. Šie barjerai neleis šaknims išplisti už jūsų sklypo ribų.
Kaip išvengti tūkstantinių sankcijų?
Pirmiausia, prieš sodinant bet kokį egzotinį augalą būtina pasitikrinti oficialų invazinių rūšių sąrašą, kurį skelbia Aplinkos ministerija. Šiuo metu jame yra 56 rūšys, kurių auginimas Lietuvoje draudžiamas. Antra, būtina imtis atsargumo priemonių – įrengti šaknų barjerus, nukirpti miskantų žiedynus prieš jiems subrandinant sėklas, rinktis tik tas veisles, kurios negali agresyviai plisti. Trečia, naudinga dokumentuoti savo veiksmus – fotografuoti barjerus ir augalų priežiūrą. Jei kiltų teisinis ginčas, tokia dokumentacija galėtų tapti jūsų apsauga.
Išvada
Ruduo sodininkams atneša ne tik grožio, bet ir pavojų. Iš pažiūros nekalti augalai, tokie kaip bambukai ar miskantai, gali tapti brangia klaida, jei jie priskiriami invazinėms rūšims. Baudų dydžiai siekia šimtus ar net pusantro tūkstančio eurų, todėl aplinkosaugininkai ragina sodininkus būti itin atsargius. Grožis ir privatumas kieme neturi virsti finansiniu košmaru. Šį rudenį verta gerai pagalvoti prieš sodinant dekoratyvias žoles, kurios gali užtraukti ne tik kaimynų pyktį, bet ir tūkstantines sankcijas.
