Skalbiau visus rankšluosčius kartu. Vonios, virtuvės – visi į vieną krūvą. Patogiau, greičiau.
Kol pastebėjau, kad vonios rankšluosčiai pradėjo keistai kvepėti. Net po skalbimo.
Pradėjau domėtis. Ir sužinojau tai, ko niekas nepasakojo.
Problema, kurios nematome
Virtuvės rankšluosčiai – kitokia rūšis nei vonios.
Jie liečiasi su:
- Žalia mėsa ir žuvimi – ten gyvena E. coli ir kitos bakterijos
- Riebalais – nuo kepimo, maisto ruošimo
- Maisto likučiais – kurie puikiai maitina mikroorganizmus
Kai skalbiame kartu su vonios rankšluosčiais, visa tai persikerlia.
Bakterijos iš virtuvės rankšluosčių atsiduria ant vonios rankšluosčių. O vonios rankšluosčiais – šluostomės veidą, kūną.
Ir tada tos bakterijos – ant mūsų odos.
Kodėl skalbimas nepadeda
„Bet juk skalbiu su plovikliu!” – galvojau.
Problema ta, kad ne viskas išsiplove. Ypač žemesnėje temperatūroje.
Riebalai iš virtuvės rankšluosčių „prilimpa” prie vonios rankšluosčių pluošto. Jie sukelia tą keistą kvapą, kuris neišsiskaliavo net po kelių skalbimų.
Be to, bakterijos gali išgyventi šiltame vandenyje. Norint jas sunaikinti, reikia mažiausiai 60°C.
O kas skalbia rankšluosčius 60 laipsnių? Beveik niekas.
Ką reikia daryti
Taisyklė paprasta: virtuvės ir vonios rankšluosčiai – atskirai.
Niekada toje pačioje partijoje. Niekada.
Virtuvės rankšluosčiai:
- Skalbti kas 1-2 dienas
- Po kontakto su žalia mėsa ar žuvimi – iš karto
- Karštas vanduo (60°C)
- Džiovinti skalbyklėje, ne ore
Vonios rankšluosčiai:
- Skalbti po 3-4 naudojimų (maždaug kartą per savaitę)
- Kiekvienas šeimos narys – atskiras rankšluostis
- Galima žemesnė temperatūra, jei nėra ligos
Po ligos – ypatingas dėmesys
Jei kas nors namuose sirgo, rankšluosčiai turi būti skalbti karščiausiu režimu.
60°C arba daugiau. Ir būtinai – skalbyklėje džiovinti.
Tai sunaikina virusus ir bakterijas, kurios kitaip išliktų ant audinio.
Taip pat – pakeisti rankšluosčius dažniau ligos metu. Nepalikti drėgnų vonios kambaryje, kur bakterijos dauginasi.
Kada laikas išmesti
Net ir teisingai skalbiami rankšluosčiai nevergiai amžinai.
Ženklas, kad laikas keisti:
Kvapas neišeina – jei net po karšto skalbimo rankšluostis kvepia, bakterijos jau įsikūrė giliai pluošte
Kietumas – jei rankšluostis standus ir negeria vandens kaip anksčiau
Plonėjimas, pūkavimasis – audinio struktūra sugadinta
Pelėsis – jei matote dėmes ar jaučiate pelėsio kvapą – išmeskite iš karto
Toliau naudoti tokius rankšluosčius – sveikatai pavojinga. Geriau investuoti į naujus.
Mano nauja tvarka
Dabar turiu du atskirus krepšius:
- Vienas – virtuvės skudurai ir rankšluosčiai
- Kitas – vonios rankšluosčiai
Skalbiu atskirai. Virtuvės – dažniau ir karščiau. Vonios – rečiau, bet taip pat kruopščiai.
Kvapas dingo. Rankšluosčiai minkšti. Ir ramiau, žinant, kad ant veido nesišluostau E. coli iš vakarykščių kotletų.
Maža detalė. Bet svarbi.
Dar vienas dalykas
Drėgnas rankšluostis – bakterijų rojus.
Po naudojimo visada pakabinkite taip, kad išdžiūtų. Ne sukraukite krūvon, ne palikite ant grindų.
Kuo greičiau išdžius – tuo mažiau bakterijų suspės padaugėti.
Paprasta fizika ir biologija. Bet daro skirtumą.
Kodėl tai svarbu
Galite galvoti – perdėta. Seniau niekas taip nedarė.
Bet seniau ir rankšluosčiai buvo virti. Ir skalbimo mašinos buvo kitokios. Ir bakterijas mažiau tyrinėjo.
Dabar žinome, kad kryžminė tarša – reali problema. Kad E. coli ant virtuvės skuduro gali patekti ant vonios rankšluosčio, tada ant jūsų veido.
Ar tai sukels ligą? Nebūtinai. Bet kodėl rizikuoti, jei sprendimas toks paprastas?
Atskiri krepšiai. Atskiras skalbimas. Ir rankšluosčiai, kurie tikrai švarūs.
