„Mano katė visada atsisėda prie durų lygiai penkias minutes prieš man grįžtant,” pasakė Vaida, veterinarijos gydytoja iš Klaipėdos. „Vyras galvojo — sutapimas. Bet kai tai kartojasi kiekvieną dieną, metus iš metų, sutapimas nebetinka kaip paaiškinimas.”
Katės mato, girdi ir užuodžia tai, ko žmogus nepajunta. Ir tai ne mistika. Tai biologija.
Žemės drebėjimai — dar prieš pajuntant
Letenose ir ūsuose esantys receptoriai fiksuoja vibracijas, kurių žmogaus kūnas nepastebi. Prieš juntamą žemės drebėjimą katė gali sustingti, atsisukti arba pereiti ant stabilesnio paviršiaus.
„Jos nesupranta, kas vyksta,” paaiškino Vaida. „Bet jų kūnas reaguoja greičiau nei mūsų. Letenų padeliai veikia kaip seismografai — mikroskopiniai virpesiai keliauja tiesiai į nervų sistemą.”
Tai ne šeštas pojūtis. Tai tiesiog geriau veikiantys penki.
Audra — anksčiau nei prognozė
Kai atmosferos slėgis krenta, katė tai pajunta pirmiau nei barometras ant sienos. Ūsai ir vidinė ausis fiksuoja slėgio pokyčius. Katė tampa nerimastinga. Pradeda intensyviai praustis. Vaikšto pirmyn atgal. Ieško uždarų vietų.
„Jei katė staiga lenda po lova be priežasties — pažiūrėkite pro langą,” pridūrė Vaida su šypsena. „Gali būti, kad po valandos pasirodys debesys.”
Tavo žingsniai — kaip pirštų atspaudai
Katė atpažįsta šeimininką dar prieš atsiveriant durims. Žingsnių ritmas, svoris, eisena — visa tai sukuria vibracijas, kurias letenų receptoriai skaito kaip kodą. Prie to prisideda kvapas — kiekvieno žmogaus unikalus cheminis parašas, kurį katės uoslė atskiria lengviau nei šunų veislių ekspertai atskiria panašius šunis.
„Katė nežiūri į laikrodį,” pasakė Vaida. „Ji tiesiog jaučia, kad artėja pažįstamas žmogus. Ir ji retai klysta.”
Liga ir nuotaika — tylūs signalai
Štai kur viskas darosi rimčiau. Katės gali užuosti cheminius pokyčius žmogaus kūne — pakitusią temperatūrą, kvėpavimo chemiją, su stresu susijusius kvapus. Kai šeimininkas serga, katė dažnai laikosi neįprastai arti. Gula ant krūtinės. Murka ilgiau nei įprastai.
„Viena mano pacientė papasakojo, kad katė tris dienas nemėgo jos kairiojo inksto pusės,” paaiškino Vaida. „Po savaitės paaiškėjo — inksto uždegimas. Katė tai žinojo anksčiau nei gydytojas.”
Nuotaikos pokyčius jos skaito iš laikysenos, balso tono ir veido raumenų įtampos. Kai žmogui liūdna — katė arba prisiglaudžia, arba tyli greta. Kai žmogus pyksta — traukiasi.
Kitą kartą, kai katė elgiasi keistai — nesiskubinkite sakyti „vėl išsigalvoja.” Sustokite. Pagalvokite. Galbūt ji bando pasakyti tai, ko pati nežino, kaip pasakyti. Patikrinkite orą. Patikrinkite save. Ir pasitikėkite ja bent trupučiu labiau.
