Nusipirkau pomidorų salotos. Gražūs, raudoni, kieti. Perpjoviau – ir nusivyliau. Jokio kvapo, jokio skonio. Kaip plastmasė.
„Visi parduotuvės pomidorai tokie,” – pagalvojau. – „Nieko nepadarysi.”
Bet draugė, kuri atvažiavo į svečius, pažiūrėjo į mano pomidorus ir pasakė: „Duok man juos iki rytojaus. Bus kitokie.”
Pagalvojau – na, ką ji gali padaryti? Bet daviau.
Kitą rytą paragavau – ir netikėjau. Tie patys pomidorai. Saldūs, kvapnūs, sultingi. Kaip iš močiutės daržo.
Kodėl parduotuvės pomidorai – be skonio
Draugė paaiškino, kas nutinka pomidorams pakeliui į parduotuvę.
„Juos nuima žalius,” – sakė ji. – „Kad nepūtų transportuojant. O paskui dirbtinai nokina dujomis.”
Problema ta, kad pomidoras, kuris prinoko ne ant stiebo, o sandėlyje, nesusikaupia cukrų ir kvapų. Jis atrodo prinokęs, bet iš vidaus – dar žalias.
„Be to, parduotuvės juos laiko šaldytuve,” – pridūrė draugė. – „O šaltis naikina skonio junginius.”
Rezultatas – gražus, bet beskonis pomidoras.
Triukas su popieriniu maišeliu
Draugė parodė, ką darė su mano pomidorais.
„Sudėjau juos į popierinį maišelį kartu su bananu,” – pasakė ji. – „Ir palikau ant stalo per naktį.”
Viskas? Tiek?
„Tiek,” – patvirtino ji.
Bananai (ir obuoliai) išskiria etileno dujas – natūralų nokinimo hormoną. Popierinis maišelis sulaiko tas dujas aplink pomidorus, bet leidžia orui cirkuliuoti.
Per naktį pomidoras „pabunda”. Pradeda gaminti cukrus ir kvapiuosius junginius, kuriuos turėjo išsivystyti ant stiebo.
Dar vienas triukas – karštas vanduo
Draugė turėjo ir kitą metodą – greitesnį.
„Jei neturi laiko laukti per naktį, panardink pomidorą į karštą vandenį,” – patarė ji. – „Apie šešiasdešimt laipsnių, kelioms sekundėms.”
Tai pašalina vaško sluoksnį, kuriuo parduotuvės dengia pomidorus, kad ilgiau išliktų. Tas sluoksnis stabdo natūralų nokimą.
Po karšto vandens vonios pomidorą padėti ant stalo, kambario temperatūroje. Per kelias valandas jis pradės nokti greičiau.
„Galima derinti abu metodus,” – pridūrė draugė. – „Karštas vanduo, tada – maišelis su bananu. Greitesnis efektas.”
Kur laikyti prinokusius pomidorus
Draugė perspėjo apie klaidą, kurią daro daugelis.
„Kai pomidoras prinoko – nekelk jo į šaldytuvą,” – sakė ji. – „Šaltis sunaikina skonį per kelias valandas.”
Prinokusius pomidorus laikyti kambario temperatūroje, ant stalo ar palangės. Jei reikia laikyti ilgiau – suvartoti per dieną-dvi.
„Geriau pirkti mažiau ir dažniau, nei laikyti šaldytuve ir valgyti be skonio.”
Alternatyva – vyšniniai pomidorai
Jei nenorite vargti su nokinimu, draugė patarė rinktis vyšninius pomidorus.
„Jie mažesni, bet saldūs net parduotuvėje,” – paaiškino ji. – „Jų veislės kitaip išvestos – skoniui, ne transportavimui.”
Vyšniniai pomidorai spėja prinokti dar prieš patekdami į lentynas. Jiems nereikia papildomų triukų.
„Salotoms, užkandžiams – geriausia alternatyva, kai neturi laiko eksperimentuoti.”
Dabar pomidorai – kitokie
Nuo to pokalbio niekada nebevalgau pomidorų tiesiai iš parduotuvės.
Visada skiriu vieną naktį maišelyje su bananu. Arba bent kelias valandas kambario temperatūroje po karšto vandens.
Skirtumas – milžiniškas. Tie patys pomidorai, ta pati kaina – bet visiškai kitas skonis.
Kartais nereikia pirkti brangiau. Kartais užtenka žinoti vieną triuką.
