Žalčiai mano sode buvo nuolatiniai svečiai. Kiekvieną vasarą – bent keli susidūrimai. Vaikai bijojo žaisti kieme, žmona vengė eiti prie kompostinės.
Kol kaimynas Vytautas, kuris sodininkauja jau trisdešimt metų, pasiūlė: „Pasodink kelis augalus palei tvorą. Žalčiai jų nemėgsta.”
Pagalvojau – dar viena bobučių pasaka. Bet nusprendžiau pabandyti.
Kodėl žalčiai ateina į sodą
Pirmiausia reikia suprasti, ko žalčiai ieško. Jie nori trijų dalykų: slėptuvės, maisto ir drėgmės.
Tanki žolė, krūvos lapų, medinės lentos ant žemės – puikios slėptuvės. Graužikai, varlės, dideli vabzdžiai – maistas. Drėgnos vietos šalia tvenkinio ar komposto – ideali aplinka.
Jei jūsų sode yra visa tai – žalčiai ateis. Bet galima padaryti taip, kad jiems būtų nemalonu likti.
Penki augalai, kurių žalčiai vengia
Vytautas davė sąrašą. Ne vienas stebuklingas augalas, o penki skirtingi – kiekvienas veikia savaip.
Sansevjera (uošvės liežuvis) – standžios, aštrios lapijos, per kurias žalčiai nenori šliaužti. Veikia kaip fizinė kliūtis.
Medetkos (aksamitės) – skleidžia stiprų kvapą, kurio žalčiai nemėgsta. Be to, atbaido ir kai kuriuos kenkėjus.
Česnakai – tas pats principas. Stiprus kvapas, kuris žalčiams nepatinka.
Pelynai – tankūs, aromatingi. Dvigubas poveikis: ir fizinė kliūtis, ir kvapas.
Citrinžolė – šviežias, citrusinins aromatas. Žmonėms patinka, žalčiams – ne.
Kur sodinti
Vytautas paaiškino: svarbu ne tik ką sodinti, bet ir kur.
Pirmiausia – palei tvoros perimetrą. Tai pirma gynybos linija. Žalčiai dažniausiai ateina iš lauko, miško ar kaimyno sklypo.
Antra – aplink kompostinę ir kitas drėgnas vietas. Ten jie mėgsta būti.
Trečia – palei takus ir terasą. Vietos, kur dažniausiai vaikštote ir kur nenorite netikėtai sutikti žalčio.
Sodinau grupėmis – ne pavieniui. Kelių augalų klasteris veikia geriau nei vienas augalas čia ir ten.
Kodėl vien augalų neužtenka
Vytautas įspėjo: „Augalai padės, bet jei sode bus netvarka – jie nepadės.”
Ką tai reiškia praktiškai:
Šienauk reguliariai – trumpa žolė nesuteikia slėptuvės.
Pašalink krūvas – lapų, šakų, lentų. Viskas, po kuo galima pasislėpti.
Kontroliuok graužikus – jei sode daug pelių, bus ir žalčių, nes tai jų maistas.
Tvarkyk drėgnas vietas – jei kur nors telkiasi vanduo, išspręsk problemą.
Augalai + tvarka = rezultatas. Vienas be kito neveikia.
Mano rezultatas po vasaros
Pasodinau visus penkis augalus balandį. Sutvarkiau sodą – pašalinau senas lentas, nušienavau, išvaliau patvoryje.
Per visą vasarą – nė vieno žalčio. Pirmas kartas per penkerius metus.
Gal tai sutapimas? Gal. Bet kaimynas Vytautas sako, kad jo sode žalčių nėra jau dešimt metų – nuo tada, kai pradėjo šį metodą.
Kas veikia jūsų regione
Vytautas pridūrė vieną svarbų dalyką: „Skirtingi žalčiai – skirtingas jautrumas. Pasiklausk vietinių, kas jiems padeda.”
Lietuvoje dažniausiai sutinkami žalčiai ir angys. Angys yra nuodingos, bet labai retos. Žalčiai – nepavojingi, bet nemalonūs.
Visi šie augalai veikia gerai mūsų klimato sąlygomis. Tereikia juos pasodinti ir palaikyti tvarką.
Kitą pavasarį planuoju pasodinti dar daugiau – jau žinau, kad veikia.






3 comments
Nežinau, iš kur tą ” Vytautą” ištraukėt ( iš ten pat, iš kur ir žalčių bijančią žmoną?), bet nei sansevjeros lauke Lietuvoj auga, nei žalčių saugotos reikia, nei taip pedantiškai sodą tvarkyt. Palikim kokią šakų krūvą ežiukams gyvent, kad šliužus surinktų, palikim žalčiams – šventam mūsų protėvių gyvūnui – vietelės, palikim bioįvairovę gamtos ir savo pačių labui.
Žalčiai nieko blogo, bet skaičiau, kad prieš kelis metus vaikų darželio teritorijoje Užupyje angis įkando vaikui, prieš dešimtmetį taip pat angis įkando jaunuoliui prie tako Gedimino kalno papėdėje.
Labai noriu kad mano sodyboje prie misko apsigyventu zalciai . Darysiu viska atvirksciai ka dare Vytautas ,ir tikiu kad sulauksiu maloniu gyvuneliu . Lietuviai nuo senoves gerai elgesi su zalciais ir graziai sugyveno ,noriu testi tokias pacias tradicijas. Zalciai Lietuvos gyvosios gamtos dalis !