Rūta devynerius metus dirba personalo atrankoje. Per tą laiką peržiūrėjo tūkstančius CV, atliko šimtus interviu ir mato aiškią tendenciją: tai, ko darbdaviai ieško šiandien, kardinaliai skiriasi nuo to, ko ieškojo prieš dešimt metų. „Techninis įgūdis – pusė reikalo. Kitą pusę lemia dalykai, kuriuos sunku įrašyti į CV”, – sako ji.
Komunikacija: ne „moku bendrauti”, o kažkas daugiau
Beveik kiekviename CV parašyta „geri komunikaciniai gebėjimai.” Tačiau Rūta sako, kad tai reiškia viską ir nieko. Tikroji komunikacijos vertė – gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas idėjas, klausyti aktyviai ir adaptuoti kalbėseną pagal auditoriją.
„Kai kandidatas per interviu sugeba paprastai paaiškinti, ką darė ankstesniame darbe, taip, kad suprasčiau aš – žmogus be jo srities žinių – tai jau signalas, kad jis tikrai moka komunikuoti”, – pasakoja ji. Šis gebėjimas ypač vertinamas vadovaujančiose pozicijose, bet vis labiau – ir pradinio lygio darbuose, kur komandinis darbas yra kasdienybė.
Skaitmeninis raštingumas: ne tik Excel
Skaitmeninis raštingumas šiandien nereiškia gebėjimo naudotis Word ar siųsti el. laiškus. Darbdaviai tikisi, kad darbuotojas orientuosis duomenų analizėje, gebės naudotis projektų valdymo įrankiais, supras automatizavimo pagrindus ir bent minimaliai – dirbtinio intelekto galimybes savo srityje.
Tai nereiškia, kad kiekvienas turi tapti programuotoju. Tačiau žmogus, kuris geba panaudoti technologiją savo darbui efektyvinti – yra vertesnis už tą, kuris viską daro rankiniu būdu. Ir šis atotrūkis tik didėja.
Kritinis mąstymas: retesnis, nei atrodo
Informacijos pertekliaus amžiuje gebėjimas atskirti svarbų nuo nesvarbaus, faktą nuo nuomonės ir priežastį nuo pasekmės yra vienas deficitinių įgūdžių. Rūta sako, kad per interviu tai matosi iš karto: „Paklausiu, kodėl priėmė tam tikrą sprendimą ankstesniame darbe. Vieni atsakys „taip liepė vadovas”, kiti paaiškins logiką, alternatyvas ir kodėl pasirinko būtent tą kelią. Antrieji – tie, kuriuos norime samdyti.”
Šis gebėjimas formuojasi ne per vieną semestrą – jis reikalauja aplinkos, kur skatinamas klausimas „kodėl?”, o ne tik „kaip?”. Ir čia svarbu, kur ir kaip mokaisi.
Projektų valdymas: nebūtinai vadovo pozicija
Net jei žmogus nedirba projektų vadovu – gebėjimas planuoti, prioritizuoti ir valdyti laiką yra universaliai vertinamas. Praktiškai tai reiškia: ar žmogus sugeba dirbti su terminais, ar moka koordinuoti veiklą su kolegomis, ar geba matyti bendrą paveikslą, o ne tik savo dalį.
Šių įgūdžių pagrindus duoda kokybiškos studijų programos, kuriose teorija derinama su praktiniais projektais – ne abstrakčiais vadovėlio pavyzdžiais, o realiomis užduotimis, imituojančiomis darbo aplinką. Praktinis patyrimas studijų metu – vienas stipriausių pranašumų darbo rinkoje.
Adaptyvumas: gebėjimas, kuris nesensta
COVID pandemija parodė, kad gebėjimas prisitaikyti prie naujų aplinkybių yra ne „nice to have”, o esminis darbuotojo bruožas. Tie, kurie greitai persiorientavo į nuotolinį darbą, išmoko naujus įrankius ir nepanikavo – buvo vertinami darbdavių aukščiau nei tie, kurie turėjo daugiau patirties, bet sunkiai adaptavosi.
„Man nebesvarbu, kiek metų patirties turi kandidatas. Man svarbu, ar jis mokosi. Ar domisi. Ar klausia”, – apibendrina Rūta.
Emocinis intelektas: apie ką nekalba CV
Gebėjimas valdyti savo emocijas, suprasti kitų reakcijas ir konstruktyviai spręsti konfliktus – tai vadinamasis emocinis intelektas, kuris darbo aplinkoje dažnai svarbiau nei IQ. Tyrimai rodo, kad darbuotojai su aukštu emociniu intelektu yra efektyvesni komandose, geriau valdo stresą ir rečiau sudaro konfliktinius santykius su kolegomis.
Šis gebėjimas ne visada įgimtas – jį galima lavinti. Grupiniai projektai studijų metu, komandinis darbas, pristatymai prieš auditoriją – visa tai formuoja emocinį intelektą organiškai, net jei to nesuvokiame kaip atskiro įgūdžio.
Kur šie gebėjimai formuojasi
Dalis šių įgūdžių formuojasi darbo vietoje, tačiau pagrindą duoda studijos – jei jos orientuotos ne tik į teoriją, bet ir į praktinę veiklą. Lietuvos verslo kolegija yra viena iš institucijų, kur praktinė orientacija yra studijų pagrindas – studentai dirba su realiomis verslo situacijomis nuo pirmų kursų.
Galiausiai, svarbiausia žinutė yra paprasta: diplomatas atidaro duris, bet viduje laimi gebėjimai. Ir geriausia investicija – ne į popierių, o į tai, ką iš tiesų moki daryti.
