Jau tūkstančius metų žmonės žino apie karčiojo pelyno gydomąsias savybes, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai pradėjo sistemingai tirti šį nepaprastą augalą ir atskleisti jo sudėtyje esančių junginių potencialą. Naujausi moksliniai tyrimai ne tik patvirtina seniai žinomas pelyno gydomąsias savybes, bet ir atskleidžia naujų, anksčiau nežinotų šio augalo galimybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime pačius naujausius mokslinius atradimus, susijusius su pelynu, ir jų reikšmę žmonių sveikatai.
Pelynas – botanikos ir medicinos istorijoje
Pelynas (lot. Artemisia absinthium), dar žinomas kaip kartusis kietis, pelūnas ar metėlis, yra daugiametis žolinis augalas, priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai. Šio augalo pavadinimas lotynų kalba kilęs iš deivės Artemidės, kuri senovės Graikijoje buvo laikoma vaistinių augalų globėja.
Pelynas išauga iki 60-100 cm aukščio, turi stačią, kiek briaunotą stiebą, kuris prie pamato yra sumedėjęs. Jo lapai pražanginiai, apšepę baltais plaukeliais, o žiedynai – rutuliški graižai su šviesiai geltonais vainikėliais. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, o rugsėjį subręsta lukštavaisiai.
Šis augalas plačiai paplitęs Europoje, tačiau dėl savo nepretenzingo būdo ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių sąlygų jį galima aptikti ir Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje bei JAV. Pelynas auga net skurdžiausiose dirvose – dykvietėse, šiukšlynuose, pakelėse.
Per amžius pelynas buvo naudojamas tiek medicininiais, tiek kulinariniais tikslais. Jis yra viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių gaminant absintą ir vermutą. Tačiau būtent dėl savo gydomųjų savybių šis augalas išliko svarbus iki šių dienų.
Artemizininas – revoliucinė medžiaga, pelniusi Nobelio premiją
Vienas svarbiausių mokslinių atradimų, susijusių su pelynu, yra artemizinino išskyrimas iš vienmečio pelyno (Artemisia annua). Kinų farmakologė dr. Youyou Tu 1972 m. nustatė, kad ši medžiaga itin veiksminga kovoje su maliarija. Už šį atradimą 2015 m. jai buvo įteikta Nobelio medicinos premija.
Artemizininas tapo vienu efektyviausių vaistų nuo maliarijos – ligos, kuri kasmet pasaulyje pražudo šimtus tūkstančių žmonių. Naujausi tyrimai atskleidė, kaip tiksliai šis junginys veikia – jis reaguoja su dideliu geležies kiekiu parazito organizme, sukuria laisvuosius radikalus, kurie sunaikina maliarijos sukėlėjo ląstelių sieneles.
Tačiau mokslininkai nenutraukė tyrimų ir atrado, kad artemizinino veikimo principas gali būti panaudotas ir kitoms ligoms gydyti.
Pelyno poveikis vėžinėms ląstelėms: naujausi tyrimai
Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų atradimų – artemizinino gebėjimas kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Naujausi tyrimai, kurių rezultatai buvo paskelbti prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, parodė, kad artemizininas gali selektyviai naikinti vėžines ląsteles, beveik nepaveikdamas sveikųjų.
Ypač daug dėmesio sulaukė pelyno poveikis krūties vėžio ląstelėms. Viename tyrime krūties vėžio ir normalios ląstelės buvo prisotintos artemizinino tirpalo. Rezultatai buvo stulbinami – per 16 valandų žuvo beveik visos vėžio ląstelės, o sveikos ląstelės pakito minimaliai.
Kaip ir maliarijos atveju, manoma, kad artemizininas veikia per geležies apykaitą, kuri vėžinėse ląstelėse vyksta kitaip nei sveikose. Vėžio ląstelės turi daugiau geležies pernešimo receptorių savo paviršiuje, todėl jos sugeria daugiau geležies nei normalios ląstelės. Kai artemizininas patenka į ląsteles su dideliu geležies kiekiu, jis sukelia reakciją, kuri sunaikina vėžines ląsteles iš vidaus.
Moksliniai tyrimai tęsiasi ir šiuo metu vykdomi klinikiniai bandymai, siekiant sukurti artemizininu pagrįstus vaistus nuo vėžio. Tai galėtų būti revoliucinis proveržis onkologijoje, nes, skirtingai nei chemoterapija, artemizininas, atrodo, selektyviai naikina tik vėžines ląsteles, o ne visas greitai besidalijančias ląsteles organizme.
Pelyno antimikrobinis ir priešgrybinis potencialas
Naujausi in vitro tyrimai atskleidė, kad pelyno eteriniai aliejai turi stiprų antimikrobinį poveikį. Jie veiksmingai kovoja su įvairiomis bakterijomis, įskaitant patogenines padermes, kurios tampa vis atsparesnės įprastiniams antibiotikams.
Ypač įspūdingi rezultatai buvo gauti tiriant pelyno poveikį tokioms bakterijoms kaip Escherichia coli (E. coli) ir Salmonella – patogenams, kurie gali sukelti rimtus virškinimo trakto sutrikimus ir net mirtį. Paaiškėjo, kad pelyno ekstraktas gali efektyviai slopinti šių bakterijų augimą ir dauginimąsi.
Be to, tyrimai parodė, kad pelynas gali naikinti ir grybelius, tokius kaip Candida albicans – vieną dažniausių grybelinių infekcijų sukėlėjų žmogaus organizme. Ši pelyno savybė ypač svarbi ieškant alternatyvų sintetiniams priešgrybeliniams vaistams, kurių vartojimas dažnai susijęs su šalutiniais poveikiais.
Mokslininkų dėmesį patraukė ir tai, kad nors pelynas veiksmingai kovoja su patogeninėmis bakterijomis, jis neardo normalios žarnyno mikrofloros – naudingų bakterijų, kurios svarbios mūsų imunitetui ir virškinimui. Tai daro pelyną potencialiai vertingu natūraliu antibiotiku, ypač tais atvejais, kai įprastiniai antibiotikai neveikia dėl bakterijų atsparumo.
Pelynas ir virškinimo sistema: naujas požiūris į senas problemas
Tradiciškai pelynas buvo naudojamas įvairioms virškinimo sistemos problemoms spręsti – nuo apetito stokos iki žarnyno parazitų. Naujausi tyrimai patvirtina šias savybes ir atskleidžia mechanizmus, kaip pelynas veikia virškinimo sistemą.
Mokslininkai nustatė, kad pelynas ypač efektyvus gydant mažai žinomą, bet gana paplitusią ligą – SIBO (Small Intestinal Bacterial Overgrowth) arba plonųjų žarnų bakterinį peraugimą. Ši būklė pasireiškia, kai plonojoje žarnoje atsiranda per daug bakterijų, kurios savo veikla sukelia virškinimo sutrikimus, pilvo pūtimą ir skausmus.
Tyrimai rodo, kad pelynų arbatos vartojimas kovojant su plonosios žarnos bakterijomis kai kuriais atvejais gali būti net efektyvesnis nei antibiotikai. Tai svarbus atradimas, ypač atsižvelgiant į didėjančią antibiotikų rezistencijos problemą pasaulyje.
Kita sritis, kur pelynų efektyvumas buvo patvirtintas moksliniais tyrimais – Krono liga. Šis lėtinis žarnyno uždegimas paprastai gydomas steroidais, kurie turi nemažai šalutinių poveikių. Nauji tyrimai parodė, kad pacientams, sergantiems Krono liga, sumažinus steroidų dozę ir papildomai vartojant pelyno preparatus, ligos simptomai pagerėjo net 90 procentų atvejų.
Pelyno antiparazitinis poveikis – senas ginklas prieš naujus iššūkius
Nuo seniausių laikų pelynas buvo žinomas kaip veiksminga priemonė kovai su žarnyno parazitais. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina šią savybę ir atskleidžia, kaip tiksliai pelyno junginiai veikia parazitus.
2018 metais atliktame tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Journal of Helminthology”, mokslininkai nustatė, kad pelyno ekstraktas sukelia žarnyno kirmėlių paralyžių, mirtį ir struktūrinius pokyčius jų organizme. Tai paaiškina, kodėl pelynas toks veiksmingas šalinant tokius parazitus kaip spalinės, askaridės ir kiti žarnyno kirminai.
Pelyno antiparazitinis poveikis itin svarbus ne tik besivystančiose šalyse, kur žarnyno parazitų infekcijos yra labai paplitusios, bet ir išsivysčiusiose valstybėse, kur dėl padidėjusio keliavimo ir klimato pokyčių kai kurios parazitinės ligos tampa vis dažnesnės.
Naujausios mokslinės įžvalgos apie pelyno poveikį COVID-19
Viena naujausių ir kontroversiškiausių tyrimų sričių – pelyno potencialas kovoje su COVID-19. 2021 metų pradžioje atliktas in vitro tyrimas parodė, kad Artemisia annua (vienmetis pelynas) ir giminingas Artemisia afra gali būti veiksmingi prieš SARS-CoV-2 virusą.
Tyrimo vadovas Peteris Seebergeris, Potsdamo Makso Planko instituto Biomedžiagų departamento direktorius, teigė, kad šis atradimas buvo netikėtas, o klinikiniai tyrimai Meksikoje vis dar tęsiasi.
Pamela Weathers, Vusterio politechnikos instituto biologijos ir biotechnologijų profesorė, tarptautiniu mastu pripažinta Artemisia annua ekspertė, patvirtino, kad laboratorinėmis sąlygomis pelynas veiksmingai kovoja su visais COVID-19 variantais. Kartu su Kolumbijos universiteto Niujorke ir Vašingtono universiteto Sietle mokslininkais ji įrodė, kad vienmečių pelynų lapų ekstraktai turi antivirusinį poveikį SARS-CoV-2 virusui.
Tačiau svarbu pažymėti, kad klinikinių tyrimų finansavimas šioje srityje yra nepakankamas, todėl dar negalima daryti galutinių išvadų apie pelyno veiksmingumą prieš COVID-19 žmonių organizme.
Galimi pavojai ir kontraindikacijos: ką atskleidė naujausi tyrimai
Nors pelynas turi daug gydomųjų savybių, naujausios mokslinės įžvalgos primena, kad jis turi būti vartojamas atsakingai. Pelyne esantis tujonas didelėmis dozėmis gali būti neurotoksiškas.
1998 metais JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) įspėjo visuomenę, kad pelynas maisto papilduose gali sukelti nervų sistemos sutrikimus, pasireiškiančius rankų bei kojų tirpimu, mąstymo sunkumais, nesugebėjimu koncentruoti dėmesį bei, kraštutiniais atvejais, paralyžiumi.
Tyrimai taip pat patvirtina, kad pelynas gali didinti kraujo krešumą, todėl jo nerekomenduojama vartoti žmonėms, turintiems polinkį į trombozę ar vartojantiems kraujo krešumą didinančius vaistus.
Ypač pavojingas pelynas gali būti nėščioms moterims – įrodyta, kad jis gali sukelti persileidimą ir kraujavimą. Dėl šios priežasties pelyno negalima vartoti nėštumo metu ir žindant kūdikį.
Pagal naujausiose mokslinėse rekomendacijose, pelynas neturėtų būti vartojamas ilgiau nei 4 savaites be pertraukos, o prieš pradedant jį vartoti rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Pelyno vartojimo formos ir dozavimas: moksliškai pagrįstos rekomendacijos
Remiantis naujausiais tyrimais, pelynas gali būti vartojamas įvairiomis formomis – nuo tradicinės arbatos iki šiuolaikinių maisto papildų. Štai keletas moksliškai pagrįstų rekomendacijų:
Pelyno arbata: Pusę arbatinio šaukštelio džiovintų pelyno lapų užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 5-15 minučių. Svarbu neviršyti rekomenduojamos dozės, nes pelynas yra labai stiprus ir kartus augalas. Ilgesnis plikymo laikas arbatą daro dar kartesnę. Norint pasiekti geriausią poveikį, pelynų arbatos nereikėtų saldinti, tačiau kartumui sumažinti galima įdėti džiovintų pipirmėčių ar anyžių.
Pelyno ekstraktas ir tinktūra: Šios koncentruotos formos turi būti vartojamos ypač atsargiai, laikantis gamintojo nurodytų dozių. Paprastai rekomenduojama 1-2 ml tinktūros, atskiestos vandeniu, 2-3 kartus per dieną.
Pelyno kapsulės ir tabletės: Tai patogiausia vartojimo forma, ypač tiems, kurie negali pakęsti kartaus pelyno skonio. Standartinė dozė paprastai yra 1-2 kapsulės (300-500 mg) 2-3 kartus per dieną, vartojant su maistu.
Pelyno eterinis aliejus: Dėl didelės koncentracijos turi būti vartojamas labai atsargiai, laikantis gamintojo instrukcijų. Dažnai naudojamas išoriškai, aromaterapijoje ar įtrynimams.
Naujausi tyrimai apie pelyno sąveiką su kitais vaistais
Vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad pelynas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl būtina apie tai žinoti prieš pradedant jį vartoti.
Pelynas gali paveikti vaistų metabolizmą kepenyse, ypač tų, kurie skaidomi citochromo P450 fermentų. Tai reiškia, kad jis gali sustiprinti arba susilpninti įvairių vaistų poveikį organizme.
Ypač atsargiai pelyno preparatus turėtų vartoti žmonės, gydomi:
- Antikoaguliantais (kraujo krešumą mažinančiais vaistais), nes pelynas gali padidinti kraujo krešumą
- Vaistais nuo epilepsijos, nes pelyno sudėtyje esantis tujonas gali sumažinti traukulių slenkstį
- Centrinės nervų sistemos slopintojais, nes gali sustiprinti jų poveikį
- Vaistais nuo aukšto kraujospūdžio, nes pelynas gali sumažinti kraujospūdį
- Hormoniniais preparatais, nes pelynas gali paveikti hormonu pusiausvyrą organizme
Išvados: pelyno ateitis šiuolaikinėje medicinoje
Naujausi moksliniai tyrimai neabejotinai patvirtina, kad pelynas – tai ne tik senovinis liaudies medicinos augalas, bet ir perspektyvi žaliava kuriant naujus vaistus nuo sunkiai gydomų ligų.
Artemizinino atradimas ir jo taikymas gydant maliariją jau išgelbėjo milijonus gyvybių visame pasaulyje. Dabartiniai tyrimai apie pelyno junginių poveikį vėžio ląstelėms, atsparioms bakterijoms ir virusams žada naujus proveržius medicinos srityje.
Tačiau mokslininkams dar reikia įveikti nemažai iššūkių – nuo finansavimo trūkumo iki farmacinių kompanijų nenoro investuoti į natūralius produktus, kurių patentavimas yra sudėtingesnis nei sintetinių vaistų.
Nepaisant to, pelyno tyrimas išlieka viena perspektyviausių šiuolaikinės fitoterapijos sričių. Šis kartus augalas, kurio skonis daugeliui nepatinka, gali tapti raktu į naujus gydymo metodus, kurie bus saugesni ir efektyvesni nei dabartiniai.
Verta prisiminti, kad nors moksliniai tyrimai atveria naujas pelyno panaudojimo galimybes, jo vartojimas turėtų būti pagrįstas ne tik tradicijomis, bet ir šiuolaikinėmis mokslo žiniomis, visada konsultuojantis su sveikatos priežiūros specialistais.
Kartus pelyno skonis gali būti nemaloni patirtis, tačiau šiuolaikinis mokslas vis labiau patvirtina senąją išmintį – kartumas gali išgydyti, jei žinome, kaip jį tinkamai panaudoti.
