– Jūsų skalbyklė sveika. Ir vis dėlto ji vaikšto, – pasakė meistras, vos žvilgtelėjęs į mūsų skalbimo kampą.
Gręžimo metu mašina dundėdavo taip, kad indaujoje skambėdavo taurės, o pati per ciklą nuslinkdavo kelis centimetrus nuo sienos. Buvau tikra, kad laukia brangus remontas ir dalių keitimas. Meistras užtruko keturiasdešimt minučių ir nepakeitė nė vienos detalės.
Kur iš tiesų slepiasi vibracija
Šokinėjimas gręžiant beveik visada reiškia ne gedimą, o pusiausvyros bėdą. Didžiausias įtariamasis — amortizatoriai: jie laiko būgną ir sugeria jo judesį, kai šis įsisuka iki didelių apsukų. Susilpnėjus jų pasipriešinimui, būgnas ima judėti laisviau, o visą tą judesį korpusas atiduoda grindims. Prisideda ir netolygiai sukrauti skalbiniai, ir slidžios plytelės, ir kreivai stovintis korpusas. Kiekviena smulkmena atskirai — niekis. Visos kartu — žemės drebėjimas vonioje. Atskirti paprasta: jei mašina dunda tik gręždama, o skalbia tyliai, guolių ir variklio galima neįtarinėti — bėda beveik visada slypi pusiausvyroje. Verta prisiminti ir banaliausią patikrinimą: ar iš naujos mašinos išsukti transportavimo varžtai — su jais šokinėja net tobulai sureguliuota technika.
– Devynios iš dešimties „šokančių” mašinų remonto nė nereikalauja, – paaiškino meistras. – Reikia gulsčiuko, rakto ir pusvalandžio laiko.
Amortizatoriai: patikra ir sutepimas
Patikra paprasta: tuščias būgnas ranka paspaudžiamas žemyn ir paleidžiamas. Jei grįžta sklandžiai, vienu ramiu judesiu — pakaba gyva. Jei supasi kelis kartus arba juda su laisvumu, slopinimas nusilpęs.
Nusilpusių amortizatorių ne visada būtina iš karto keisti. Meistras parodė tarpinį žingsnį: mašina atjungiama nuo elektros ir vandens, likęs vanduo išleidžiamas, o prie amortizatorių prieinama iš apačios. Jų strypai ir įvorės sutepami specialiu silikoniniu tepalu — jo rasite automobilių prekių skyriuje. Tepama taupiai, tik ant trinties vietų, o tada kiekvienas amortizatorius ranka kelis kartus suspaudžiamas ir atleidžiamas, kad tepalas tolygiai pasiskirstytų. Jei ir po to būgnas supasi laisvai — tik tada perkamos naujos detalės. Keisti, beje, verta iš karto abu — vienas naujas ir vienas pavargęs amortizatorius mašinos nenuramins.
Gulsčiukas ir kojelės — antra sėkmės pusė
Ant viršutinio dangčio dedamas paprastas statybinis gulsčiukas: burbulas turi stovėti centre abiem kryptimis. Kiekviena kojelė sukama tol, kol taip ir atsitinka, o tada užveržiamos fiksavimo veržlės, kad reguliavimas neatsisuktų nuo vibracijos. Ant lygių plytelių po kojelėmis dar dedami guminiai padukai arba neslystantis kilimėlis — net idealiai suderinta mašina slidžiu paviršiumi keliauja. Jei grindys nelygios, kilimėlis dar ir kompensuoja smulkius nelygumus, kurių vien kojelėmis nepavyksta išgaudyti.
Ir dar viena meistro pastaba — apie krovimą. Viena didelė antklodė būgne yra blogiausia, kas gali nutikti gręžimui: prie jos visada pridedami keli mažesni daiktai, kad svoris ratu pasiskirstytų tolygiai.
Kad daugiau nebesikartotų
Kartą per porą mėnesių verta patikrinti tris dalykus: ar burbulas gulsčiuke tebėra centre, ar kojelių veržlės neatsisuko, ar būgnas paspaudus grįžta ramiai. Užtrunka tris minutes ir apsaugo nuo staigmenų — susidėvėjusius amortizatorius pastebėsite anksčiau, nei jie primins apie save visam namui. Naujoje vietoje — po perkraustymo ar remonto — lygį verta patikrinti iš karto: net kelių milimetrų nuolydis didelėse apsukose virsta pastebimu judesiu.
Po meistro vizito paleidome gręžimą didžiausiu greičiu. Taurės indaujoje tylėjo. Mašina stovėjo lyg prilipusi prie grindų.
– Tai kiek būsiu skolinga už remontą? – paklausiau.
– Už remontą — nieko, – šyptelėjo jis. – Remonto nebuvo. Buvo tik fizika.
