Ką tik iškastą česnaką suverčiau ant seno rankšluosčio kieme ir prisėdau rūšiuoti. Ne į vieną krūvą, o į tris — kiekvienai galvai sava vieta. Ta pusvalandžio tvarka lemia, ar kitąmet vėl teks bėgti į parduotuvę sėklinio česnako, ar užteks savo.
Ilgai visą derlių laikydavau vienoje pintinėje. Rezultatas visada tas pats: dalis sudygdavo, dalis supūdavo, o pavasarį sėklai vis tiek pirkdavau naują. Kol supratau, kad problema ne česnake, o tvarkoje.
Kodėl rūšiuoti reikia iškart
Ką tik iškastas česnakas dar gyvas ir jautrus. Kuo ilgiau jis guli sumestas į krūvą, tuo greičiau prasideda puvimas ir dygimas.
Iškart po derliaus galvas verta peržiūrėti ir suskirstyti pagal paskirtį: vienos keliaus į žemę, kitos — į sandėlį, trečios — į prieskonių stiklainį. Taip kiekviena grupė gauna tai, ko jai reikia, o pažeistos galvos neužkrečia sveikų. „Nejau verta tiek vargti?” — nusistebėjo žmona. Kai pamatai, kiek mažiau derliaus vėliau tenka išmesti, klausimas atkrenta savaime.
Pirma krūva — sėklai
Sėklai atrenkamos pačios geriausios: didžiausios, tvirčiausios galvos, be minkštų vietų, pelėsio ar sumušimų. Būtent jos lemia kitų metų derlių.
Silpna galva duoda silpną palikuonį — sena, bet tiksli taisyklė. Iš derlingiausių galvų pasilikite tik sveikas skilteles, nupjaukite stiebą, nuvalykite birius išorinius lukštus. Kiekvieną veislę laikykite atskirai ir paženklinkite, kad rudenį nesupainiotumėte. Tinkliniai maišeliai čia patogiausi — sėklinis česnakas juose lūkuriuoja iki sodinimo gerai vėdinamas.
Antra krūva — laikymui
Antrajai krūvai skiriamos sveikos, vidutinės galvos, kurios ištvers ilgus mėnesius. Bet prieš guldant jas į sandėlį, česnaką būtina tinkamai išdžiovinti.
Stiebus patrumpinkite iki maždaug penkių centimetrų, šaknis nuvalykite. Laikykite vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje — garaže, sandėliuke ar palėpėje, atokiau nuo saulės ir drėgmės. Tinkliniai maišeliai ar supinta pynė leidžia orui laisvai judėti tarp galvų. „O ar tikrai laikysis iki pavasario?” — paklausė kaimynas. Jei sausai ir vėsiai — laikysis, tik retkarčiais patikrinkite ir iškart pašalinkite bet kurią suminkštėjusią ar įtrūkusią galvą.
Kur dažniausiai suklystama
Net paprastą sistemą lengva sugadinti keliomis smulkiomis klaidomis. Pirmoji — česnaką rūšiuoti ir sandėliuoti dar drėgną. Neišdžiovinta galva pradeda pūti iš vidaus, o puvinys persimeta į kaimynines.
Antra klaida — laikyti šaldytuve. Ten per drėgna ir per šalta, tad česnakas arba sudygsta, arba tampa guminis. Vieta turi būti vėsi, bet sausa ir vėdinama. Trečia — nupjauti stiebą per trumpai. Prie pat galvos nukirptas kaklelis atveria kelią infekcijai; palikite bent kelis centimetrus.
„O kodėl mano pernykštis česnakas ligi Kalėdų suminkštėjo?” — teiravosi bičiulė. Beveik visada dėl vienos iš šių trijų priežasčių — dažniausiai dėl drėgmės. Ištaisius jas, ta pati galva laikosi mėnesių mėnesius.
Trečia krūva — prieskoniams
Mažos, įtrūkusios ar vos pažeistos galvos laikymui netinka, bet puikiai virsta česnako milteliais. Taip nė viena tinkama skiltelė nenueina veltui.
Skilteles nulupkite, nuplaukite ir smulkiai sukapokite ar sumalkite. Čia svarbi detalė mūsų klimatui: paskleistos masės nepalikite džiūti lauke — drėgname ore ji greičiau supelėja, nei išdžius. Geriau džiovinkite orkaitėje prie 50–60 °C su vos praviromis durelėmis arba daržovių džiovyklėje kelias valandas, kol gabalėliai taps trapūs. „O gal geriau nusipirkti tų miltelių?” — numojo sūnus. Naminiai kvepia visai kitaip — ir žinai, kas juose. Tada sutrupinkite juos į miltelius ir supilkite į sausą stiklainį.
Tokia trijų krūvų tvarka nieko nekainuoja, tik pusvalandžio darbo iškart po derliaus. Užtat visus metus turėsite ir sėklos, ir maistui, ir prieskonio — iš vienos savo lysvės, be nė vieno išleisto cento.
