Netikėta: vaikas pradeda meluoti ne todėl, kad blogas — mokslininkai įvardijo tikrąją priežastį

tėvai nekenčia šio įpročio

Du su puse metų. Stovi priešais mane su šokoladu ant pirštelių ir sako: „Aš nevalgiau.” Akys didelės. Balsas rimtas. Šokoladas — ant nosies.

Pirmoji reakcija — supykti. Antroji — nusijuokti. Trečioji, kuri atėjo daug vėliau — suprasti, kad tas melas nebuvo problema. Tai buvo ženklas, kad smegenys dirba greičiau, nei tikėjausi.

Kodėl meluoja jau nuo dvejų

Daugelis tėvų mano, kad melas reiškia blogą auklėjimą. Tai vienas labiausiai paplitusių mitų. Tyrimai rodo ką kita — maždaug nuo dvejų metų kai kurie vaikai pradeda iškraipyti faktus, ir tai siejasi ne su moraliniu defektu, o su sparčiu pažintinių gebėjimų augimu. Kai kurie mokslininkai tai vadina vienu ryškiausių socialinio intelekto požymių.

„Kad meluotų, vaikas turi suprasti vieną sudėtingą dalyką,” — paaiškino vaikų psichologė. — „Kad kito žmogaus galvoje yra kita informacija nei jo pačio.”

Tai vadinama proto teorija. Gebėjimas suvokti, kad mama nežino to, ką žino vaikas. Kad galima sukurti kitą versiją — ir kitas ja patikės. Tai ne paprastas triukas. Tai sudėtingas pažintinis veiksmas, kuriam reikia vaizduotės, planavimo ir perspektyvos supratimo. Ne kiekvienas dvimetis tai sugeba. Bet tie, kurie sugeba — rodo ankstyvą socialinį brendimą.

Iki ketverių — dauguma vaikų jau būna tai išbandę bent kartą. Ir tai visiškai normalu.

Savitvarda — antrasis ingredientas

Proto teorija atidaro duris. Bet kad melas būtų įtikinamas, reikia dar vieno dalyko — savitvardos. Vaikas turi sulaikyti tikrą atsakymą. Neišsiduoti. Išlaikyti veido išraišką. Suderinti žodžius su sugalvota istorija.

„Kai mažas vaikas gali sulaikyti šypsnį, vengti muistymosi ir pasakyti nuoseklų sakinį — tai ne blogas elgesys,” — pasakė psichologė. — „Tai auganti impulsyvumo kontrolė.”

Tas pats gebėjimas, kuris vėliau padeda bendradarbiauti, valdyti emocijas ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Tik šiame etape jis naudojamas šokoladui nuslėpti.

Intelektas, ne problema

Ankstyvas melavimas dažnai atsiranda kartu su kūrybiškumu, vaizduote ir geresne savireguliacija. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie pradeda meluoti anksčiau, dažnai turi stipresnius pažintinius gebėjimus — geriau supranta perspektyvą, greičiau prisitaiko prie naujų situacijų ir lengviau užmezga socialinius ryšius.

Tai nereiškia, kad melą reikia skatinti ar ignoruoti. Bet tai reiškia, kad pirmas melas — ne pavojaus signalas, o raidos žingsnis, panašus į pirmą žodį ar pirmą bandymą ropoti. Smegenys tiesiog pradeda dirbti nauju režimu — tokiu, kuris vėliau padės derėtis, bendrauti ir suprasti kitus žmones.

Kaip reaguoti — be panikos

Ramiai. Tvirtai. Be gėdinimo. Psichologė pataria: įvardykite tiesą, paaiškinkite, kodėl ji svarbi, ir pasiūlykite kitą kartą pasirinkti geresnį kelią.

„Gėdinimas užkerta kelią pasitikėjimui,” — pridūrė ji. — „Vaikas turi jausti, kad sakyti tiesą yra saugu. Ne todėl, kad bus pagirtas, o todėl, kad nebus sunaikintas.”

Jei vaikas atrodo sutrikęs — nuraminimas veikia geriau nei bausmė. Jei kartojasi — verta pažiūrėti, ko vaikas bando išvengti. Dažnai melas yra ne apie patį faktą, o apie baimę dėl reakcijos.

Tą vakarą su šokoladu ant nosies — nesupykau. Nuvaliau jam veidą, pasakiau, kad matau, ir paklausiau, ar buvo skanu. Jis linktelėjo. Ir nusišypsojo taip, tarsi visas pasaulis būtų atleidęs. Galbūt tai ir buvo pati svarbiausia pamoka — ne jam, o man.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like