Seklus fjordas. Dešimtys valčių. Ir šimtai banginių, varomų į krantą, kur jų laukia vyrai su peiliais.

Tai ne istorinė kronika. Tai vyksta kiekvieną vasarą. Farerų salose. Ir vadinasi Grindadrap.

Kaip vyksta medžioklė

Kai netoli salų pastebimas ilgapelekių pilotinių banginių būrys, valtys koordinuotai gena gyvūnus į seklų įlankos vandenį. Banginiai užstringa. Medžiotojai įbrenda, sugriebia pavienius gyvūnus per kvėpavimo angas ir tempia į krantą.

Tada — specialus peilis. Perkerpamas nugaros smegenų kanalas ir pagrindinės kraujagyslės.

„Organizatoriai teigia, kad metodas greitas ir reglamentuotas”, — paaiškino jūrų biologė. — „Bet stebėtojai dažnai mato ką kitą — sumaištį, užsitęsusius judesius ir krauju nusidažiusį paplūdimį.”

Žudomi ne tik suaugę banginiai. Ir nėščios patelės. Ir jaunikliai. Visas būrys — kartu.

Kodėl vietiniai tai gina

Farerų salos — izoliuota Šiaurės Atlanto bendruomenė. Maisto importas brangus. Žiemos — ilgos ir tamsios. Grindadrap čia — ne pramoga, o šimtmečius gyvavęs apsirūpinimo būdas.

Mėsa ir taukai dalijami nemokamai tarp šeimų. Kvotos reguliuojamos. Medžiotojai apmokomi. Vietos žmonėms tai — bendruomeninės tapatybės dalis, kuri moko jaunesnes kartas, iš kur ateina maistas.

„Jiems tai — ne spektaklis”, — pasakė biologė. — „Tai pragyvenimas. Kaip žvejyba ar ūkininkavimas bet kurioje kitoje šalyje.”

Gynėjai teigia, kad pilotinių banginių populiacija regione yra stabili, o sumedžiojamų gyvūnų dalis — maža.

Kita medalio pusė — sveikata

Bet net ir gynėjai neišvengia vieno klausimo. Farerų medicinos institucijos ne kartą perspėjo — banginių mėsoje dėl biomagnifikacijos kaupiasi gyvsidabris, PCB ir kiti teršalai.

Tyrimai sieja reguliarų vartojimą su neurologine žala ir raidos rizika vaikams. Rekomendacijos ragina nėščias moteris ir mažų vaikų šeimas elgtis ypač atsargiai.

Paradoksas aiškus: tradicinis baltymų šaltinis, kuriuo bendruomenė dalijasi — tuo pat metu yra teršalų poveikio kelias.

Kiek ilgai tai tęsis

Pasaulis žiūri. Gyvūnų teisių organizacijos kelia bylą po bylos. Socialiniuose tinkluose kruvinų fjordų vaizdai sukelia audringas reakcijas kiekvieną vasarą.

O Farerų salose — gyvenimas tęsiasi kaip visada. Valtys ruošiamos. Peiliai galandami. Bendruomenė sako — tai mūsų teisė.

Kur yra riba tarp tradicijos ir žiaurumo — kiekvienas turi atsakyti pats. Bet vanduo fjorduose nusidažo raudonai nepriklausomai nuo atsakymo.