Ar įmanoma nuspėti žmogaus santykį su alkoholiu vos pažvelgus į jo rankas? Skamba kaip delnų skaitymas ar kita pseudomokslinė nesąmonė, tačiau neseniai paskelbtas tyrimas teigia radęs netikėtą sąsają tarp vienos fizinės savybės ir gėrimo įpročių.
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 250 savanorių duomenis ir pastebėjo tendenciją, kuri privertė sunerimti net skeptikus. Rezultatai nereiškia, kad likimas užkoduotas mūsų kūnuose, tačiau atveria įdomią diskusiją apie tai, kaip ankstyvoji biologija gali paveikti vėlesnius pasirinkimus.
Kas buvo tiriama ir kodėl
Mokslininkai jau seniai domisi vadinamuoju 2D:4D santykiu — tai tiesiog rodomojo ir bevardžio pirštų ilgių palyginimas. Šis rodiklis nėra atsitiktinis: jis formuojasi dar įsčiose ir atspindi, kokių hormonų poveikį patyrė vaisius per svarbiausius vystymosi laikotarpius.
Didesnis testosterono kiekis nėštumo metu skatina bevardžio piršto augimą, todėl jis tampa ilgesnis už rodomąjį. Tuo tarpu estrogeno dominavimas lemia priešingą rezultatą — rodomasis pirštas būna santykinai ilgesnis.
Šis santykis išlieka visą gyvenimą ir veikia kaip savotiškas biologinis archyvas, saugantis informaciją apie hormoninę aplinką, kurioje formavosi organizmas.
Ką parodė tyrimo rezultatai
Analizuojant 258 studentų duomenis paaiškėjo statistiškai reikšminga tendencija: tie, kurių bevardis pirštas buvo santykinai ilgesnis už rodomąjį, dažniau pranešė apie didesnį alkoholio vartojimą. Kitaip tariant, mažesnis 2D:4D santykis koreliavo su intensyvesniais gėrimo įpročiais.
Svarbu suprasti, kad kalbama apie tendenciją, ne apie taisyklę. Daugelis žmonių su ilgesniais bevardžiais pirštais visai negeria arba vartoja alkoholį saikingai. Ir atvirkščiai — ne visi turintys „saugesnį” pirštų santykį automatiškai vengia taurelės.
Tyrėjai pabrėžia, kad ši koreliacija paaiškina tik dalį individualių skirtumų. Likusi dalis priklauso nuo daugybės kitų veiksnių — nuo šeimos aplinkos iki kultūrinių normų.
Kodėl tai gali būti svarbu
Jei prenataliniai hormonai iš tiesų daro įtaką polinkiui į tam tikras medžiagas, tai atveria naujų klausimų apie priklausomybių biologiją. Galbūt kai kurie žmonės gimsta su didesne pažeidžiamybe, o tai reikštų, kad prevencija turėtų prasidėti anksčiau ir būti labiau individualizuota.
Kita vertus, pirštų ilgis tikrai nėra likimas. Žmogaus elgesį formuoja tūkstančiai veiksnių, ir vienas fizinis požymis negali nulemti gyvenimo pasirinkimų. Tai veikiau signalas, kad biologija ir elgesys susipynę sudėtingiau, nei kartais norėtume tikėti.
Ko tyrimas neįrodė
Būtina aiškiai pasakyti: šis tyrimas neįrodo priežastinio ryšio. Tai reiškia, kad negalima teigti, jog ilgesnis bevardis pirštas sukelia didesnį alkoholio vartojimą. Kol kas tai tik stebėta koreliacija — du dalykai, kurie linkę pasireikšti kartu.
Be to, tyrimo imtis buvo ribota: daugiausia jaunos moterys iš universitetinės aplinkos. Ar tie patys rezultatai pasitvirtintų tiriant vyresnius žmones, kitas kultūras ar socialines grupes — kol kas nežinoma.
Mokslininkai taip pat pripažįsta, kad gali egzistuoti paslėpti veiksniai, kurie lemia ir pirštų santykį, ir gėrimo įpročius, bet patys nėra tarpusavyje susiję tiesiogiai.
Praktinė reikšmė
Ar verta bėgti matuoti savo pirštus? Tikriausiai ne. Šie duomenys įdomūs moksliniu požiūriu, tačiau jokia atranka ar politika, pagrįsta pirštų ilgiu, nėra pateisinama. Tai būtų panašu į sprendimų priėmimą pagal horoskopą.
Alkoholio vartojimo prevencija turėtų remtis patikrintomis strategijomis: švietimu, socialinės aplinkos formavimu, prieinamomis pagalbos paslaugomis. Biologinės įžvalgos gali papildyti šį vaizdą, bet ne jį pakeisti.
Įdomus faktas paraštėse
Pirštų santykis tyrinėjamas jau kelis dešimtmečius ir buvo siejamas su įvairiausiais dalykais — nuo sportinių gebėjimų iki asmenybės bruožų. Daugelis šių sąsajų vėliau nepasitvirtino arba pasirodė esančios daug silpnesnės nei iš pradžių manyta. Todėl ir į šį naujausią tyrimą vertėtų žiūrėti su sveiku skepticizmu — kaip į įdomią hipotezę, o ne galutinę tiesą.
