Romantiškas vakaras prie žvakių šviesos ar raminanti aromaterapijos sesija namuose gali skambėti idealiai, tačiau gydytojai ir mokslininkai vis dažniau reiškia susirūpinimą dėl kvapiųjų žvakių poveikio mūsų sveikatai. Ką mums atskleidžia moksliniai tyrimai ir kodėl verta atidžiau apsvarstyti šį kasdienio naudojimo įprotį?
Kas iš tikrųjų išsiskiria degant kvapiosioms žvakėms?
Kai uždegame kvapiąją žvakę, jos liepsna sukelia sudėtingą cheminių reakcijų grandinę, kurios metu į orą patenka įvairios medžiagos:
- Smulkios dalelės (PM), kurios gali nusėsti giliai plaučiuose
- Lakieji organiniai junginiai (LOJ), tokie kaip:
- Formaldehidas
- Benzenas
- Toluenas
- Sintetinių kvapiklių junginiai
- Suodžiai
Šios medžiagos ypač kaupiasi mažose, prastai vėdinamose patalpose ir gali pasiekti koncentracijas, kurios kelia nerimą sveikatos specialistams.
Poveikis kvėpavimo takams ir bendrai sveikatai
Medicininėje literatūroje aprašomi įvairūs kvapiųjų žvakių sukelti sveikatos sutrikimai:
Trumpalaikis poveikis:
- Kvėpavimo takų dirginimas ir uždegimas
- Astmos simptomų pasunkėjimas jau sergantiems
- Alerginės reakcijos – čiaudulys, nosies užgulimas
- Galvos skausmas ir galvos svaigimas
- Gleivinių dirginimas – akių perštėjimas, nosies ir gerklės sudirginimas
- Pykinimas
- Odos reakcijos kontaktuojant su dūmais ar vašku
Ilgalaikis poveikis:
- Padidėjusi vėžio rizika dėl benzeno ir formaldehido poveikio
- Lėtinės kvėpavimo takų ligos vystymasis ar pablogėjimas
- Širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai dėl nuolatinio smulkių dalelių poveikio
Paslėptos cheminės medžiagos parafine ir kvapiosiose žvakėse
Didžioji dalis rinkoje esančių kvapiųjų žvakių gaminamos iš parafino – naftos perdirbimo produkto, kuris degdamas išskiria potencialiai pavojingas chemines medžiagas:
Parafino žvakių išskiriamos medžiagos:
- Benzenas – žinomas kancerogenas
- Toluenas – neurotoksinas
- Formaldehidas – dirgiklis ir galimas kancerogenas
- Acetonas – dirgina akis ir kvėpavimo takus
Kvapiklių sudėtyje dažnai aptinkama:
- Sintetinių muskusų – gali kauptis organizme
- Ftalatų – endokrininę sistemą trikdančių medžiagų
- Nenurodomų priedų – gamintojai dažnai neprivalo atskleisti visos sudėties
Problema sustiprėja dėl to, kad daugelis žvakių gamintojų neįpareigoti išsamiai nurodyti visų sudedamųjų dalių, todėl vartotojai dažnai nežino, kokias medžiagas įkvepia.
Kas priklauso rizikos grupei?
Kai kurie žmonės yra ypač jautrūs kvapiųjų žvakių išskiriamoms medžiagoms:
- Sergantieji astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis
- Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys
- Maži vaikai – jų kvėpavimo sistema dar vystosi
- Vyresnio amžiaus žmonės – jautresnė imuninė sistema
- Nėščios moterys – kai kurios cheminės medžiagos gali paveikti vaisiaus vystymąsi
- Asmenys, turintys cheminį jautrumą – MCS (Multiple Chemical Sensitivity)
Šioms grupėms net trumpas kvapiųjų žvakių poveikis gali sukelti ūminius simptomus ir padidinti ilgalaikių sveikatos problemų riziką.
Kada poveikis tampa pavojingas?
Kvapiųjų žvakių keliamas pavojus didėja šiomis aplinkybėmis:
- Blogai vėdinamose patalpose – dažnai miegamuosiuose ar vonios kambariuose
- Ilgai degant žvakei – ilgiau nei 30-40 minučių
- Degant kelioms žvakėms vienu metu – koncentracija sparčiai didėja
- Reguliariai naudojant – kasdieninis poveikis kaupiasi
- Mažose erdvėse – didesnė išskiriamų medžiagų koncentracija
Atkreipkite dėmesį į šiuos pavojaus ženklus:
- Staigus galvos skausmas ar svaigimas
- Intensyvus kvėpavimo takų dirginimas ar švokštimas
- Pykinimas ar vėmimas po žvakių deginimo
- Neįprasta odos reakcija
- Akių perštėjimas ir ašarojimas
Jei pasireiškia šie simptomai, rekomenduojama nedelsiant išvėdinti patalpas ir, jei simptomai sunkūs, kreiptis į gydytoją.
Saugesnės alternatyvos tradicinėms kvapiosioms žvakėms
Norint sukurti jaukią atmosferą namuose, verta apsvarstyti saugesnes alternatyvas:
Natūralaus vaško žvakės:
- Bičių vaško žvakės – natūraliai valo orą, skleidžia švelnų medaus aromatą
- Sojos vaško žvakės – dega švariau, išskiria mažiau suodžių
- Kokosų vaško žvakės – degimo metu išskiria mažiau kenksmingų dalelių
Bekvapės alternatyvos:
- LED žvakės – sukuria žvakių šviesą be jokių emisijų
- Druskos lempos – natūraliai valo orą ir skleidžia šiltą šviesą
Saugesni aromatizatoriai:
- Eterinių aliejų difuzoriai – skleidžia aromatą be degimo
- Natūralūs kambario aromatizatoriai – sausi žiedlapiai, žolelės
- HEPA filtruojami oro gaivikliai – padeda išvalyti orą
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti žalą deginant žvakes
Jei vis dėlto nuspręsite naudoti kvapiąsias žvakes, šie patarimai padės sumažinti galimą riziką:
- Ribokite deginimo trukmę – ne ilgiau kaip 30-40 minučių vienu metu
- Užtikrinkite tinkamą vėdinimą – praviras langas ar veikiantis ventiliatorius
- Reguliariai kirpkite dagčius iki 5 mm ilgio, taip sumažinsite suodžių kiekį
- Rinkitės natūralesnę sudėtį – sojos, bičių ar kokosų vašką
- Venkite sintetinių kvapiklių – pirmenybę teikite natūraliems eteriniams aliejams
- Nedeginkite žvakių miegamuosiuose ar kitose uždarose patalpose
- Stebėkite savo reakciją – jei jaučiate diskomfortą, nedelsdami nutraukite naudojimą
- Ypatingai atsargūs būkite, jei priklausote rizikos grupei
Išvados
Nors kvapiosios žvakės gali kurti jaukią atmosferą ir maloniai kvepėti, svarbu žinoti apie galimą jų poveikį sveikatai. Gydytojai vis dažniau rekomenduoja atsižvelgti į potencialią riziką, ypač pažeidžiamoms grupėms, ir ieškoti saugesnių alternatyvų.
Svarbiausia – balansas ir informuotas pasirinkimas. Retkarčiais uždegta kokybiška žvakė gerai vėdinamoje erdvėje greičiausiai neturės reikšmingo poveikio sveikatai, tačiau kasdieninis naudojimas uždarose patalpose gali sukelti nepageidaujamų pasekmių.
Atminkite – jaukios namų aplinkos kūrimas neturėtų kainuoti jūsų sveikatos.
