Du žmonės sėdi kabinete. Abu skundžiasi tuo pačiu: negali susikaupti. Nuolat blaškosi. Pamiršta, ką norėjo padaryti. Jaučiasi pervargę nuo paprasčiausių dienų.
Bet vienas iš jų turi ADHD. O kitas — nerimo sutrikimą. Ir gydymas jiems reikalingas visiškai skirtingas.
Kodėl juos taip lengva supainioti
ADHD ir nerimas dalinasi tais pačiais simptomais kaip dvyniai — iš išorės panašūs, bet viduje skirtingi.
Abu sutrikdo susikaupimą. Abu verčia atidėlioti užduotis. Abu palieka žmogų psichologiškai pervargusį dienos pabaigoje.
„Pacientai dažnai sako — aš tiesiog negaliu susikaupti”, — papasakojo gydytoja. — „Bet kai imu klausinėti giliau — paaiškėja, kad priežastys visiškai skirtingos.”
Pamesti raktai. Nebaigti projektai. Jautrumas kritikai. Visa tai gali būti ir ADHD, ir nerimas. Ir būtent todėl tiek daug žmonių gauna klaidingą diagnozę — arba negauna jokios.
Vienas požymis, kuris atskiria
Skirtumas slypi ne simptomuose, o jų priežastyje.
ADHD — tai savireguliacijos problema. Smegenys nesugeba filtruoti dirgiklių, palaikyti dėmesio ir valdyti impulsų. Žmogus blaškosi ne todėl, kad nerimauja — o todėl, kad jo smegenys tiesiog perjungia dėmesį be jo leidimo.
Nerimas — priešingai. Žmogus negali susikaupti, nes jo galvą užima baimė. Nuolatinis rūpestis. Scenarijų sukimas. Kas bus, jei nepavyks? Kas bus, jei pastebės?
„ADHD žmogus pertraukia kitų kalbą, nes mintis atėjo — ir jis negali sulaikyti”, — paaiškino gydytoja. — „Nerimo žmogus tyli, nes bijo pasakyti ką nors ne taip.”
Vienas veikia impulsyviai. Kitas — vengdamas.
Kada prasideda — irgi svarbu
ADHD paprastai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Vaikas judrus, nerimastingas, sunkiai sėdi vietoje — ir tai tęsiasi visą gyvenimą. Net jei diagnozė ateina tik suaugus.
Nerimo sutrikimas dažniau atsiranda paauglystėje ar suaugus — po streso, traumos ar ilgo periodo, kai aplinka reikalavo daugiau, nei žmogus galėjo duoti.
Bet yra ir trečias variantas — abu kartu. ADHD ir nerimas gali egzistuoti vienu metu. Ir tada gydymas tampa dar sudėtingesnis, nes kai kurie ADHD vaistai gali sustiprinti nerimą.
Ką daryti, jei atpažįstate save
Pirmas žingsnis — ne diagnozė internete, o vizitas pas specialistą. Psichiatras ar klinikinis psichologas gali atskirti tai, ko pats žmogus dažnai nesugeba.
Kognityvinė elgesio terapija padeda abiem sutrikimams — bet skirtingais būdais. ADHD atveju — organizuotumas ir laiko planavimas. Nerimo atveju — streso reguliavimas ir panikos valdymas.
Reguliarus miegas. Fizinis aktyvumas. Realistiški dienos planai. Tai ne gydymas — bet pagrindas, ant kurio gydymas veikia.
Svarbiausia — nesigėdinti kreiptis. Abu sutrikimai yra realūs. Abu gydomi. Ir abu nusipelno supratimo, ne tik etikečių.
