Meditacija neveikia vienodai, nes unikali jūsų smegenų struktūra skirtingai reaguoja į sąmoningumo praktiką. Tyrimai rodo, kad 8-10 % žmonių meditacijos metu patiria paradoksalų nerimą dėl numatytojo režimo tinklo aktyvumo ir neuromediatorių profilių skirtumų.
Jūsų prefrontalinės žievės struktūra, genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, MTHFR variantai, ir esami psichikos sveikatos sutrikimai – visa tai turi įtakos veiksmingumui. Vakarų meditacijos dekontekstualizavimas dar labiau apsunkina rezultatus.
Jūsų neurologinę sandarą geriau atitinka alternatyvūs metodai – judesiais, kūryba ar gamta paremtas meditavimas.
Meditacijos reakcijų neurologinė įvairovė
Nors meditacija dažnai reklamuojama kaip universali priemonė nuo streso ir nerimo, nauji tyrimai atskleidžia, kad neurologiniai skirtumai daro didelę įtaką individualiai reakcijai į meditacinę praktiką. Jūsų smegenų numatytojo režimo tinklo (angl. default mode network, DMN), atsakingo už savireferencines mintis, pradinis aktyvumas įvairiose populiacijose labai skiriasi.
Tyrimai rodo, kad maždaug 8-10 % praktikuojančiųjų meditacijos metu patiria paradoksalų nerimą dėl padidėjusio insulos – regiono, kuriame apdorojamas interocepcinis suvokimas – aktyvumo. Be to, prefrontalinės žievės struktūros svyravimai turi įtakos gebėjimui išlaikyti dėmesį atliekant sąmoningumo pratimus.
Neurotransmiterių profiliai dar labiau apsunkina atsaką; asmenims, kurių serotonino kiekis natūraliai yra mažesnis, meditacija gali suteikti mažiau palengvėjimo nei tiems, kurių bazinis lygis yra aukštesnis. Šie neurobiologiniai skirtumai paaiškina, kodėl jums gali būti sunku atlikti praktiką, kuri kitiems atrodo nesudėtinga.
Kai ramybė sustiprina nerimą: Meditacija ir psichikos sveikatos būklė
Nors daugeliui žmonių meditacija suteikia palengvėjimą, ji gali paradoksaliai sustiprinti nerimą ir kančią asmenims, turintiems tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų. Jei sergate potrauminio streso sutrikimu, panikos sutrikimu ar klinikiniu nerimu, sėdėjimas su mintimis gali sukelti ne ramybę, o padidėjusį susijaudinimą. Žurnale „JAMA Psychiatry” (2019 m.) paskelbtame tyrime nustatyta, kad 8 proc. dalyvių dėmesingo įsisąmoninimo praktikos metu patyrė reikšmingą neigiamą poveikį.
Jums nesiseka medituoti – jūsų smegenys gali reaguoti apsauginiu būdu. Kai susitelkiate į save, gali suaktyvėti su traumomis susiję nerviniai takai, sustiprinantys nelaimės signalus. Šis reiškinys, vadinamas „atsipalaidavimo sukeltu nerimu”, pasireiškia tada, kai sumažėjęs fiziologinis susijaudinimas paradoksaliai padidina psichologinį distresą.
Asmenims, sergantiems depersonalizacijos sutrikimu ar psichoze, meditacijos atsiskyrimo praktika gali sustiprinti simptomus, nes sustiprina ir taip fragmentišką tikrovės ar savęs suvokimą.
Kultūrinis kontekstas ir Rytų praktikų perėmimas Vakarų šalyse
Dauguma vakarietiškų meditacijos praktikų yra gerokai pakeistos jų rytietiškos kilmės versijos, be būtino filosofinio ir dvasinio konteksto. Kai praktikuojate sąmoningumą jogos studijoje ar naudodamiesi programėle, naudojate technikas, paimtas iš išsamių budizmo, hinduizmo ar daoizmo sistemų, kurios vystėsi tūkstančius metų.
Dėl šios dekontekstualizacijos atsiranda esminis atotrūkis. Tradicinėje aplinkoje meditacija yra ne tik streso mažinimo metodas, bet ir integruotos etinės ir filosofinės sistemos dalis. Religijos studijų mokslininkų tyrimai rodo, kad vakarietiškos adaptacijos dažnai pabrėžia individualius pasiekimus ir produktyvumą – ironiškai stiprina tą patį egoistinį mąstymą, kurį pirminės praktikos siekė įveikti. Gali būti, kad praleidžiate nepakeičiamas parengiamąsias praktikas ir etinius pagrindus, dėl kurių meditacija yra veiksminga ir saugi savo prigimtinėse tradicijose. Toks kultūrinis pasisavinimas ir perpakavimas gali lemti nerealius lūkesčius ir prastesnius rezultatus.
Alternatyvūs keliai į sąmoningumą nereaguojantiems
Egzistuoja keturios skirtingos alternatyvos asmenims, kurie gerai nereaguoja į tradicines meditacijos praktikas. Pirma, judesiais pagrįsti sąmoningumo metodai, pavyzdžiui, vaikščiojimo meditacija, taiči ar joga, gali įtraukti jūsų kūną ir kartu ugdyti sąmoningumą. Antra, kūrybinė raiška per dailės terapiją, dienoraščio rašymą ar muziką suteikia struktūruotą sąmoningumą be įprastinei meditacijai būdingų ramybės reikalavimų.
Trečia, su gamta susijusios intervencijos – maudynės miške, sodininkystė ar tiesiog natūralios aplinkos stebėjimas – naudoja biofiliją, kad sumažintų stresą ir padidintų dabarties suvokimą. Ketvirta, technologijų pagalba, įskaitant biologinio grįžtamojo ryšio prietaisus, neuroverslo grįžtamąjį ryšį ir specializuotas programėles, galima objektyviai išmatuoti fiziologines būsenas, todėl sąmoningumas tampa konkretesnis ir prieinamesnis.
Tyrimai rodo, kad šios alternatyvos dažnai duoda panašią naudą kaip tradicinė meditacija, įskaitant sumažėjusį kortizolio kiekį, pagerėjusį dėmesį ir geresnį emocinį reguliavimą, ir gali padėti apeiti kliūtis, dėl kurių meditacija tampa iššūkiu tiems, kurie į ją nereaguoja.
Neatsižvelgta į skirtingo meditacijos veiksmingumo tyrimus
Nepaisant didelio meditacijos populiarumo, mokslinėje literatūroje aptinkama pastebimų individualių reakcijų skirtumų, apie kuriuos paprastai nekalbama populiariausioje reklamoje. 2021 m. žurnale „JAMA Psychiatry” paskelbtoje metaanalizėje nustatyta, kad 8,3 % praktikuojančiųjų meditaciją patiria nepageidaujamą poveikį, įskaitant padidėjusį nerimą ir depersonalizacijos epizodus.
Retai išgirsite apie Brauno universiteto tyrimus, rodančius, kad genetiniai veiksniai gali lemti jūsų neurologinį atsaką į meditacijos praktiką. MTHFR geno variantas, būdingas maždaug 40 % populiacijos, turi įtakos neuromediatorių gamybai, nuo kurios priklauso meditacijos metodai. Be to, Kalifornijos universitete atlikti tyrimai rodo, kad meditacijos veiksmingumas priklauso nuo bazinių vykdomųjų funkcijų gebėjimų ir dėmesio tinklo konfigūracijų, kurios labai skiriasi tarp atskirų asmenų.
Šie biologiniai ir neurologiniai skirtumai paaiškina, kodėl vienodi meditacijos protokolai skirtingose populiacijose duoda labai skirtingus rezultatus.
Asmenybės tipai ir jų suderinamumas su meditacijos stiliais
Be biologinių veiksnių, darančių įtaką meditacijos rezultatams, dar vienas svarbus meditacijos veiksmingumą lemiantis kintamasis yra asmenybės dimensijos. Tyrimai rodo, kad asmenims, pasižymintiems dideliu neurotiškumu, gali būti sunku taikyti dėmesingo įsisąmoninimo praktiką, kurioje akcentuojamas minčių stebėjimas, nes tai gali sustiprinti, o ne sumažinti įsisąmoninimą.
Ekstravertai dažnai mano, kad judėjimu pagrįsta meditacija (pvz., ėjimo meditacija ar čigongas) yra naudingesnė nei stacionari praktika. Ir atvirkščiai, tie, kurie pasižymi dideliu atvirumu, paprastai teigiamai reaguoja į vizualizacijos technikas ir transcendentinę meditaciją. Jei esate labai sąmoningas, struktūrizuoti metodai su aiškiais kriterijais gali duoti geresnių rezultatų nei atviros praktikos.
Jūsų temperamentas gali nulemti, ar geriau veikia direktyvūs, ar nedirektyvūs metodai – nerimastingiems žmonėms dažnai naudinga išorinė vadovaujamos meditacijos struktūra, o tiems, kurie iš prigimties yra ramūs, gali padėti nestruktūruota tyliosios meditacijos aplinka. Meditacijos stiliaus suderinimas su asmenybės tipu labai pagerina meditacijos laikymąsi ir rezultatus.
