Dedant karštus patiekalus tiesiai į šaldytuvą apkraunama šaldymo sistema, todėl kompresoriai dirba intensyviau ir sunaudoja iki 30 % daugiau energijos. Dėl to susidaro pavojingos temperatūros zonos, kuriose sparčiai dauginasi bakterijos, galinčios užkrėsti aplinkinius maisto produktus. Dėl šilto oro kišenių susidaro kondensatas, kuris pagreitina gedimą, o temperatūros svyravimai kenkia pieno produktams ir produkcijai. Dėl padidėjusios darbo apkrovos sutrumpėja prietaisų tarnavimo laikas ir padidėja komunalinių paslaugų išlaidos. Tinkami šaldymo būdai prieš šaldymą apsaugo maisto saugą, energijos vartojimo efektyvumą ir šaldytuvo ilgaamžiškumą.
Šaldytuvo šaldymo sistemos apkrova
Šaldytuvo aušinimo sistemos apkrova
Šaldytuvuose veikia tiksliai sukalibruotos šaldymo sistemos, skirtos pastoviai temperatūrai palaikyti ir maisto produktams išsaugoti. Kai į vidų įdedami karšti indai, prietaisas turi dirbti gerokai intensyviau, kad neutralizuotų staigų temperatūros padidėjimą.
Toks temperatūros šuolis verčia kompresorių veikti be perstojo, todėl jis sunaudoja per daug elektros energijos ir gali sutrumpinti šaldytuvo tarnavimo laiką.
Šaldymo sistema ypač sunkiai veikia, kai vienu metu į šaldytuvą įdedami keli karšti daiktai, nes vidaus temperatūra gali pakilti keliais laipsniais Celsijaus.
Šiuolaikiniuose šaldytuvuose yra jutikliai, kurie, užfiksavę temperatūros pokyčius, įjungia šaldymo ciklus, todėl jie yra pažeidžiami šiluminio streso, kurį sukelia karštas maistas ir kuris pažeidžia jų pusiausvyros palaikymo galimybes.
Maisto saugos rizika ir bakterijų augimas
Be rūpesčių dėl įrangos, dedant karštą maistą tiesiai į šaldytuvą, susidaro pavojinga temperatūros zona, palanki mikrobams daugintis.
Į šaldytuvą patekus karštiems patiekalams, susidaro šilto ir drėgno oro židiniai, kurie gali išsilaikyti kelias valandas. Tokioje aplinkoje aplinkinių maisto produktų temperatūra palaikoma nuo 4 °C iki 60 °C – „pavojingoje zonoje”, kurioje sparčiai dauginasi bakterijos.
Tyrimai rodo, kad tokiomis sąlygomis tokių patogeninių organizmų kaip Bacillus cereus, Clostridium perfringens ir Staphylococcus aureus populiacija gali padvigubėti kas 20 minučių.
Be to, dėl temperatūros svyravimų gali kondensuotis drėgmė, kuri dar labiau pagreitina bakterijų dauginimąsi ant netoliese laikomų produktų.
Energijos suvartojimas ir komunalinių paslaugų išlaidos
Kokią įtaką namų ūkių sąskaitoms už energiją turi karšto maisto dėjimas tiesiai į šaldytuvus? Tokia praktika ženkliai padidina energijos suvartojimą.
Į šaldytuvą patekus karštiems indams, prietaisas turi dirbti intensyviau, kad palaikytų nustatytą temperatūrą, todėl sunaudojama daugiau elektros energijos.
Tyrimai rodo, kad šaldytuvai, atvėsindami karštus daiktus, gali sunaudoti iki 30 % daugiau energijos. Dėl to ilgainiui pastebimai padidėja komunalinių paslaugų išlaidos.
Šaldytuvas, priverstas dažniau įjungti kompresorių, taip pat greičiau dėvisi, todėl gali sutrumpėti jo eksploatavimo laikas.
Taupiai besirūpinantiems namų ūkiams leisti maisto produktams atvėsti prieš šaldymą yra paprasta, bet veiksminga energijos taupymo strategija, teikianti apčiuopiamą finansinę naudą.
Poveikis aplinkinių maisto produktų kokybei ir šviežumui
Poveikis aplinkinių maisto produktų kokybei ir šviežumui
Kai karšti patiekalai dedami tiesiai į šaldytuvus, jie sukelia temperatūros svyravimus, kurie neigiamai veikia šalia esančius maisto produktus. Dėl šių temperatūros svyravimų ant atšaldytų produktų gali susidaryti kondensatas, kuris gali pagreitinti gedimą ir pabloginti tekstūrą.
Ypač pažeidžiami pieno produktai: pienas gali per anksti sutirštėti, o sūris greičiau pradėti pelyti. Esant tokiems temperatūros pokyčiams švieži produktai gali nenatūraliai sudžiūti arba suminkštėti.
Be to, jau atšaldytuose paruoštuose maisto produktuose per karštų daiktų sukeltą atšilimo laikotarpį gali padaugėti bakterijų. Temperatūros nestabilumas taip pat gali pažeisti sandarių indų vientisumą, nes jie išsiplečia ir susitraukia, todėl į konservuojamus maisto produktus gali patekti teršalų.
Praktiniai šaldymo metodai prieš šaldymą
Vietoj to, kad karštus patiekalus iš karto šaldytumėte šaldytuve, keliais veiksmingais šaldymo būdais galima gerokai sumažinti maisto temperatūrą, išlaikant saugos standartus.
Dideles porcijas padalijus į mažesnius negilius indus, padidėja paviršiaus plotas, todėl greičiau išsiskiria šiluma. Šias talpyklas įdėjus į ledo vandens vonias galima greitai atvėsinti, nepažeidžiant maisto vientisumo.
Metaliniai paviršiai puikiai praleidžia šilumą, todėl jie greičiau atvėsta nei keraminiai ar stikliniai.
Naudingas ir strateginis oro srautas – aušinamus indus reikia statyti gerai vėdinamose vietose, atokiau nuo šilumos šaltinių. Skysto pagrindo maisto produktus retkarčiais pamaišant sutrikdoma šiluminė stratifikacija ir taip skatinamas tolygus vėsinimas.
Taikant šiuos metodus kartu užtikrinama, kad maisto produktai pasiektų saugią šaldymo temperatūrą per rekomenduojamą dviejų valandų laikotarpį.
Mokslo žinios apie tinkamą maisto laikymo temperatūrą
Maisto saugos mokslo pagrindą sudaro supratimas apie kritines temperatūros zonas, reguliuojančias bakterijų augimą.
Maisto saugos ekspertai 4-60 °C temperatūrą įvardija kaip „pavojingą zoną”, kurioje bakterijos sparčiai dauginasi. Karštas maistas, kurio temperatūra 60 °C ar aukštesnė, ir šaltas maistas, kurio temperatūra 4 °C ar žemesnė, išlieka santykinai saugūs nuo bakterijų dauginimosi.
Kai karšti patiekalai dedami tiesiai į šaldytuvus, juose susidaro šiltas ir drėgnas mikroklimatas, idealiai tinkantis mikrobams daugintis. Tokia aplinka veikia ne tik šaldomą patiekalą, bet ir šalia esančius daiktus.
FDA rekomenduoja atšaldyti maisto produktus nuo 60 °C iki 21 °C per dvi valandas, o po to dar per keturias valandas – iki 4 °C.
