Aplinkiniai daržai jau tuštėja. Lysvės nurinktos, žemė kasama rudeniui. O čia, prie tvoros, kažkas atsargiai barsto sėklas į dar šiltą dirvą.
— Ką dabar besodinsi? Juk netrukus šalnos, — nusistebi praeivis.
Atsakymas paprastas: dar spės. Vėlyva vasara sodui — ne pabaiga, o antras šansas. Kol naktys švelnios, keletas greitai augančių kultūrų dar visai realiai gali subręsti prieš pirmuosius šalčius. Reikia tik rinktis veisles su trumpiausiu nokimo laiku ir mokėti apsaugoti daigus, kai oras atvėsta.
Ką dar verta pasėti
Ne viskas spės, todėl svarbu rinktis greituolius.
Ridikėliai — patys ištikimiausi. Nuo sėklos iki traškaus šakniavaisio jiems dažnai užtenka kelių savaičių, o vėsios naktys jiems net į naudą. Salotos, špinatai, krapai ir petražolės taip pat greitai leidžia lapus ir mėgsta drėgną, purią dirvą.
— Maniau, kad sėti šiuo metu — tuščias darbas, — pasakoja sodininkė Vilma. — Kol pamačiau, kad ridikėliai suspėja anksčiau, nei tikėjausi.
Žalumynų gudrybė paprasta: sėti retai ir laistyti reguliariai. Tankiai susėti lapai lieka gležni ir smulkūs, o erdvė leidžia jiems tvirtėti.
Daržovės, kurios dar telpa į sezoną
Šalia žalumynų dar yra kelios ankštinės ir šakniavaisinės kultūros, turinčios realią galimybę.
Žirniai ir krūminės pupelės gali duoti paskutinį švelnių ankščių derlių, jei pasirinksi ankstyvą veislę. Morkos ir burokėliai auga lėčiau, bet tyliai kaupia saldumą po žeme — net jei šaknys neužaugs stambios, jaunos jos ne mažiau skanios.
Svarbiausia — gera, purenta dirva, pastovi drėgmė ir saulėta vieta. Tokiomis sąlygomis augalai vejasi laiką ir vystosi sparčiau, nei įprasta.
Kaip apsaugoti nuo šalnų
Čia ir slypi visa sėkmė. Vienas neapsaugotas šaltis gali nubraukti kelių savaičių darbą.
Šaltomis naktimis lysves uždenkite agroplėvele, gaubtais arba paprastu lankų tuneliu. Mulčias aplink augalus padeda dirvai išlaikyti sukauptą šilumą. Vazonus perkelkite arčiau sienos ar į pastogę.
Yra ir smulki gudrybė: palaistyti popietę. Iki vakaro drėgna dirva sukaupia šiek tiek šilumos ir naktį atiduoda ją augalams.
— Vieną kartą pamiršau uždengti, — prisipažįsta Vilma. — Ryte salotos gulėjo suvytusios. Nuo tada gaubtą laikau po ranka.
Jei prognozuojamas stiprus šaltis, jautresnius lapus geriau nuskinti iš anksto, nei prarasti visai.
Vietoj rudens tylos
Yra kažkas raminančio tame, kad dirva vėl ką nors augina, kai visi aplinkui jau baigė.
Tegul derlius bus kuklus — sauja ridikėlių, keli špinatų lapai, jaunos morkos. Bet jie primena paprastą dalyką: sezonas baigiasi ne tada, kai visi nustoja, o tada, kai tu pats padedi kastuvą. O jis dar guli po ranka.
