Kaip užšaldyti uogas, kad nesuliptų: išliks birios ir šviežios visą žiemą

kaip tinkamai užšaldyti šviežias uogas

Kai prireikė uogų blynams, iš šaldiklio ištraukiau ne uogas, o ledo plytą. Braškės, avietės ir mėlynės buvo sušalusios į vieną monolitą, kurio neėmė nei šaukštas, nei peilis.

„Gal kirvį atnešti?” – pasiūlė vyras, stebėdamas mano kovą su maišeliu.

Juokinga buvo jam. Man buvo gaila viso kibirėlio uogų, kurios dabar tiko nebent kompotui. Nuo tada šaldau kitaip – ir uogos iš maišelio pilasi kaip žirniai net po pusmečio.

Pirmas žingsnis – švarios ir visiškai sausos

Uogos greitai perplaunamos po tekančiu vandeniu, nurenkant lapelius ir kotelius. O tada prasideda svarbiausia dalis, kurią dauguma praleidžia: džiovinimas.

Mama kartodavo: „Šlapia uoga – sulipusi uoga.” Ir tai gryna tiesa: būtent paviršiaus drėgmė šaldiklyje virsta ledo klijais. Uogos paskleidžiamos vienu sluoksniu ant popierinių rankšluosčių ir paliekamos, kol oras padaro savo darbą. Skubant galima švelniai apsausinti kitu rankšluosčiu iš viršaus, tik nespaudžiant – sutraiškyta uoga sultis paleis jau šaldiklyje.

Antras žingsnis – šaldymas ant padėklo

Čia visa metodo esmė. Uogos beriamos ne į maišelį, o ant kepimo popieriumi iškloto padėklo ar plokščios skardos – vienu sluoksniu, paliekant tarpelius, kad nesiliestų viena prie kitos.

Kiekviena uoga šąla atskirai. Atskirai sušalusi – atskira ir lieka. Padėklas statomas ant lygios šaldiklio lentynos ir nejudinamas, kol vyksta darbas.

Kiek laiko laukti

Gerai paskleistam padėklui paprastai užtenka maždaug trijų valandų. Smulkios avietės ir serbentai sustingsta greičiau, stambioms braškėms gali prireikti ilgiau.

Patikrinimas paprastas: uoga turi būti kieta, be minkštų vietų. Jei paspaudus dar linksta – dar valanda šaldiklyje. Skubėjimas šiame žingsnyje reiškia sulipimą kitame.

Trečias žingsnis – iš padėklo į maišelius

Sušalusios uogos greitai, kol neatšilo, supilamos į sandarius šaldymo maišelius ar indelius. Iš maišelio prieš užspaudžiant išspaudžiamas oras – jame likusi drėgmė skatina šerkšną ir šaldymo nudegimus, nuo kurių uogos praranda skonį.

Maišeliai pirmiausia guldomi plokšti, o sustingę sukraunami į tvarkingą rietuvę. Ant kiekvieno – užrašas, kas viduje: sušalusios mėlynės nuo juodųjų serbentų skiriasi tik tada, kai jau vėlu.

Porcijos, kurios taupo laiką

Gudriausia pakuoti ne „kiek tilpo”, o receptų dydžiais: puodelis blynams, du kokteiliui, sauja košei. Tada iš šaldiklio imamas tikslus kiekis, o likusios uogos net nespėja apšilti.

Atskirai šaldytų uogų daugumai patiekalų nė atitirpinti nereikia – jos beriamos tiesiai į tešlą, plakiklį ar puodą.

Dabar kas kelias savaites darau mažą testą: pakratau maišelį. Uogos viduje barška ir laksto kaip karoliukai – vadinasi, viskas padaryta teisingai. Dukra šitą garsą pamėgo labiausiai.

„Mama, jos barška!” – praneša ji kaskart, atidarius šaldiklį. Barška. Ir barškės iki pat pavasario – jokių ledo plytų ir jokio kirvio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like