Kaip tinkamai įrengti drenažą be keramzito: taupus metodas iš patyrusių floristų

nuotėkis be išplėsto molio

Kiekvienas augalų mėgėjas žino – blogas drenažas reiškia pūvančias šaknis ir žūstančius augalus. Vanduo kaupiasi vazono dugne, šaknys „dūsta” be deguonies, o po kelių savaičių tenka konstatuoti faktą: augalas nebepasveiks.

Tradicinis sprendimas – keramzitas vazono dugne. Tačiau ši medžiaga ne visada prieinama, kainuoja nemažai, o didesnių vazonų atveju jos reikia tikrai daug. Patyrę floristai seniai atrado alternatyvas, kurios veikia ne prasčiau, o kai kuriais atvejais – net geriau.

Kodėl keramzitas nėra vienintelis pasirinkimas

Keramzitas, arba išplėstinis molis, iš tiesų yra gera drenažo medžiaga – lengva, porėta, atspari puvimui. Tačiau jis atlieka tik pasyvią funkciją: sukuria tuščią erdvę, pro kurią nuteka vanduo. Jis nepagerina paties substrato savybių ir nekontroliuoja drėgmės paskirstymo.

Floristai, dirbantys su šimtais vazonų, jau seniai perėjo prie kitų medžiagų: perlito ir vermikulito. Šios medžiagos ne tik užtikrina drenažą, bet ir aktyviai gerina dirvožemio struktūrą, aeraciją bei drėgmės balansą.

Perlitas ir vermikulitas: kuo jie geresni

Perlitas – tai vulkaninės kilmės lengva, balta, porėta medžiaga. Jis puikiai praleidžia vandenį ir orą, todėl idealiai tinka augalams, kuriems reikia greito substrato išdžiūvimo – sukulentams, kaktusams, žolelėms.

Vermikulitas veikia kiek kitaip. Jis ne tik užtikrina aeraciją, bet ir sulaiko dalį drėgmės bei maistinių medžiagų. Tai puikus pasirinkimas daigams, paparčiams ir kitiems drėgmę mėgstantiems augalams.

Abi medžiagos lengvos, todėl vazonai nesunkėja. Jos plačiai prieinamos sodo centruose ir kainuoja pigiau nei keramzitas.

Kaip teisingai paruošti substratą

Užuot kloję atskirą drenažo sluoksnį vazono dugne, patyrę floristai rekomenduoja kitą metodą – įmaišyti perlitą ar vermikulitą tiesiai į substratą. Tai efektyviau, nes pagerina viso dirvožemio struktūrą, o ne tik dugną.

Rekomenduojamos proporcijos:

  • 10 proc. tūrio – augalams, kuriems reikia drėgnesnio substrato
  • 20 proc. tūrio – daugumai kambarinių augalų
  • 30 proc. tūrio – kaktusams, sukulentams ir žolelėms

Maišykite nedidelėmis partijomis. Perlitą ar vermikulitą suberkite ant substrato viršaus ir švelniai įmaišykite, nesuspausdami apatinių sluoksnių. Išardykite gumulus ir pašalinkite smulkias dulkes.

Kada vis dėlto reikia fizinio drenažo sluoksnio

Atskiras drenažo sluoksnis vazono dugne prasmė tik tam tikrais atvejais: labai dideliems, sunkiems vazonams arba lauko augalams, kuriems reikia papildomo stabilumo. Tokiu atveju galima naudoti žvyrą arba susmulkintas plytas.

Prieš pilant drenažo medžiagą, svarbu patikrinti, ar vazono angos neužsikimšusios. Ant angų verta uždėti tinklelį arba sodo audinį, kad smulkios substrato dalelės neprasiskverbtų ir neužkimštų nutekėjimo.

Tipinis drenažo sluoksnio storis: 2–5 cm mažiems vazonams, 5–10 cm dideliems.

Praktinis patarimas pabaigai

Paruošę substratą, visada atlikite paprastą testą: palaukite vandeniu ir stebėkite, kaip greitai jis nuteka pro vazoną. Jei vanduo kaupiasi paviršiuje arba teka labai lėtai – reikia daugiau perlito. Jei išdžiūsta per greitai – sumažinkite perlito dalį arba pakeiskite vermikulitu.

Tinkamai paruoštas substratas su geru drenažu – pusė augalo sveikatos garantijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video