Švirkštas rankoje, medis priešais. Mažytės skylutės žievėje, aplink kurias kaupiasi smulkios, į pjuvenas panašios dulkės. Žievėgraužiai jau dirba po paviršiumi ir kiekviena prarastą diena reiškia naujus tunelius, naujus pažeidimus, naują grėsmę visam sodui.
Daugelis sodininkų šiuos požymius pastebi per vėlai — kai lapai jau blunka, šakos džiūsta, o laja retėja. Tačiau kas iš tiesų kviečia šiuos vabalus? Ir ar galima juos sustabdyti paprastomis priemonėmis, kol dar nevėlu?
Kodėl jie ateina būtent į jūsų sodą
Žievėgraužiai nėra atsitiktiniai svečiai. Jie renkasi tuos medžius, kurie jau nusilpę. Sausra. Ligos. Suslėgta dirva aplink šaknis. Netinkamu metu atliktas genėjimas, palikęs atviras žaizdas.
„Aš nieko nedariau blogai,” — dažnai sako žmonės, pirmą kartą pamatę skylutes kamienyje. Bet medis signalizavo jau seniai — sakų tekėjimas sulėtėjo, žaizdos gijo ilgiau, o vabalai pajuto silpnumą iš tolo.
Patekę vidun, jie dauginasi greitai. Vienas medis tampa dviem. Du — penkiais. Negyvos šakos, krūvon sukrauta mediena ir apleisti kelmai sudaro papildomas veisimosi vietas, kurias sodininkai dažnai pamiršta pašalinti.
Švirkštas ir molis — ne juokas
Gydymas prasideda nuo kiekvienos įėjimo angos suradimo. Šviežios pjuvenos aplink skylutę rodo, kad vabalas vis dar viduje.
Medicininiu švirkštu insekticido tirpalas suleidžiamas tiesiai į angą. Lietuvoje šiam tikslui tinka cipermetriną arba deltametriną turintys preparatai — tokius kaip „Fastac” ar panašius galima rasti daugelyje sodo prekių parduotuvių. Iš karto po suleidimo anga užsandarinama modeliavimo moliu arba medžių žaizdų tepalu.
„Kam tas molis?” — klausia kaimynai, žiūrėdami pro tvorą. Atsakymas paprastas: sandarumas neleidžia priemonei ištekėti ir priverčia ją pasklisti tuneliuose, kur slepiasi lervos ir suaugėliai.
Kiekviena anga turi būti uždaryta tvirtai. Lygiai. Be tarpų. Nes kiekvienas tarpas — tai iššvaistyta priemonė ir išlikęs vabalas.
Ko niekada nepalikti sklype
Viena dažniausių klaidų — nudžiūvusios medienos kaupimas netoliese. Senos šakos, audros nuolaužos, nenaudojami rąstai guli ir laukia. Žievėgraužiams tai tarsi viešbutis su pusryčiais.
„Maniau, kad tai tik mediena, ji nieko nedaro,” — prisipažįsta ne vienas. Tačiau kiekviena tokia krūva gali tapti nauju židiniu, iš kurio vabalai persikelia į sveikus medžius.
Visa nudžiūvusi mediena turėtų būti pašalinta nedelsiant. Ne sukrauta patvoryje. Ne palikta „vėlesniam laikui.” Pašalinta ir išvežta.
Apsauga prasideda iki pirmosios skylutės
Geriausias gydymas yra prevencija. Reguliarus laistymasis sausringais laikotarpiais, tinkamas mulčiavimas aplink kamieną ir genėjimas tik šaltuoju metų laiku, kai žaizdos greičiau gyja.
„O jeigu jau matau vieną skylutę?” — klausia sodininkai. Tada reikia veikti tą pačią dieną. Ne kitą savaitę. Ne „kai bus laiko.” Tą pačią dieną.
Sveiki medžiai gamina pakankamai sakų, kad vabalai tiesiog neįstengtų prasiskverbti pro žievę. Silpni — ne.
Kas dvi savaites verta apžiūrėti kamienus ir storesnes šakas. Dulkės aplink skylutes. Gelstantys spygliai ar lapai. Staiga atsilupusi žievė. Šie ženklai pasirodo tyliai, bet reiškia labai daug.
Pirmas žingsnis šį savaitgalį — apeiti sodą ir patikrinti kiekvieną medį nuo apačios iki pirmų šakų. Viena minutė prie kamieno gali sutaupyti visą medį.
