Netikėta tiesa apie tuščias lysves: kas jose auga tarp sezonų — nulemia kitų metų derlių

kada sėti tarpinius pasėlius

Po bulvių nuėmimo lysvė atrodė nualinta. Pilka. Sausa. Piktžolės jau skynėsi kelią per sutrūkinėjusią plutą. Kitais metais toje pačioje lysvėje dirva buvo tamsi, puriai trupanti ir kvepėjo drėgna žeme. Skirtumas — vienas paprastas veiksmas, kuris nekainavo beveik nieko.

Kodėl tuščia lysvė — blogiausia, ką galite padaryti

Plika dirva po derliaus nuėmimo nėra „poilsis.” Tai — degradacija. Lietus plaka paviršių, saulė džiovina, vėjas neša viršutinį sluoksnį. Piktžolės atsigauna greičiau nei bet kas kitas ir per keletą savaičių užima visą erdvę.

„Aš kasmet palikdavau lysves tuščias,” pasakojo viena sodininkė. „Galvojau — tegul dirva pailsi. O iš tiesų ji tik blogėdavo.”

Sprendimas — sideratai. Tarpiniai augalai, kurie sėjami ne derliui, o dirvožemiui pagerinti. Jie auginami, nupjaunami ir įterpiami atgal į dirvą. Tokia žalioji trąša — vienas seniausių ir paprasčiausių būdų atkurti tai, ką iš dirvos paėmė sezonas.

Facelija — nualintai dirvai

Facelija — vienas veiksmingiausių sideratų Lietuvos sode. Ji greitai vystosi, sudaro tankią šaknų sistemą ir purena net sunkias, molingas dirvas. Mažina rūgštingumą. Slopina fitoftorą ir daugiametes piktžoles.

Pjaunama prieš žydėjimą — tada audiniai minkšti ir greitai suyra dirvoje. Biomasė praturtina viršutinį sluoksnį organika, azotu, fosforu ir kaliu.

„Po facelijos dirva atrodė kaip visai kita,” pridūrė Aldona, sodininkė iš Kėdainių rajono. „Kasiau ir jaučiau — purena, trupanti, gyva. Prieš tai buvo kaip cementas.”

Facelijos sėklos Lietuvoje lengvai randamos sodų centruose ir žemės ūkio parduotuvėse. Sėjama nuo pavasario iki rugsėjo — priklausomai nuo to, kada lysvė atlaisvinama.

Baltosios garstyčios — greitam efektui

Kai reikia greito rezultato — garstyčios. Jos sudygsta per kelias dienas, suformuoja tankią dangą ir per dvi savaites nuslopina piktžoles. Mažina vielinius kirminus, šliužus, šaknų puvinius ir kai kuriuos kenksmingus vabzdžius.

Garstyčios ypač tinka tarp sezonų — kai po ankstyvųjų daržovių lysvė lieka tuščia ir reikia greitai ją „uždengti.” Sėklos nebrangios ir plačiai prieinamos Lietuvoje.

„Garstyčias pasėjau po svogūnų,” pasakojo ta pati sodininkė. „Po mėnesio lysvė buvo žalia. O kitais metais pomidorai toje vietoje augo akivaizdžiai geriau.”

Kaip sėti ir įterpti teisingai

Sėklos tolygiai paskleidžiamos ant supurento dirvožemio ir negiliai užberiamos — 1–2 cm gylyje. Dirva turi būti drėgna. Giliai įterpti nereikia.

Kai susiformuoja pakankama biomasė — augalai nupjaunami prieš stiebų sukietėjimą ir prieš subrandinant sėklas. Likučiai įterpiami į viršutinį 10–15 cm dirvos sluoksnį, kur jie aerobiškai suyra ir praturtina šaknų zoną.

Pavasarį — sėti prieš daržovių sodinimą. Vasarą — po derliaus nuėmimo. Rudenį — apsaugoti pliką dirvą nuo įšalo ir erozijos.

Vienas paketėlis sėklų. Kelios minutės darbo. Ir kitais metais ta pati lysvė — visiškai kita dirva.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like