Prieš mėnesį obelies lapai buvo žali ir lygūs. Dabar — susisukę, lipnūs, pilki nuo kolonijų, kurios užklojo kiekvieną ūglį. Per kelias savaites amarai gali paversti sveiką medį tokiu, kurio nepažįsti net pats sodininkas.
Bet tam, kad juos sustabdytum, nereikia nei brangių preparatų, nei purkštuvo su chemija. Užtenka muilo, sodos ir žinojimo, kur tiksliai taikyti.
Kaip paruošti tirpalą
Šimtas penkiasdešimt iki dviejų šimtų gramų tarkuoto ūkinio arba deguto muilo ištirpinama nedideliame kiekyje karšto vandens. Kai dribsniai ištirpsta — koncentratas atskiedžiamas iki dešimties litrų šiltu vandeniu. Tada pridedami du trys valgomuosius šaukštai valgomosios sodos.
„Svarbu, kad neliktų dribsnių,” aiškino viena sodininkė, auginanti obelis daugiau nei dvidešimt metų. „Jei muilas neištirpęs — jis užkemša purkštuvą ir nepadengia tolygiai.”
Abu ingredientai prieinami bet kurioje Lietuvos parduotuvėje. Ūkinį muilą rasite ūkinių prekių skyriuje, deguto muilą — vaistinėje arba kosmetikos skyriuje. Soda — standartinė valgomoji, iš maisto prekių lentynos. Viso kaina — apie du tris eurus.
Tirpalą naudoti iš karto po paruošimo. Pastovėjęs jis atsisluoksniuoja ir praranda veiksmingumą. Prieš pilant į purkštuvą — dar kartą pamaišyti, kad mišinys būtų tolygus ir be nuosėdų dugne.
Kodėl tai veikia
Muilo tirpalas pasklinda per amaro kūną ir sudaro plėvelę, kuri blokuoja kvėpavimą per kvėptukus. Vabzdys tiesiog nebekvėpuoja. Soda papildomai padidina paviršiaus šarmingumą — tai sukuria sąlygas, kurios sutrikdo amarų maitinimąsi ir kūno funkcijas.
Kartu abu ingredientai veikia ir fiziškai, ir chemiškai. Per dvidešimt keturias iki keturiasdešimt aštuonių valandų apdoroti amarai pradeda juoduoti ir žūti.
„Pirmą kartą negalėjau patikėti,” prisipažino sodininkė. „Kitą rytą lapai jau buvo švaresni.”
Kur tiksliai purkšti
Čia daugelis padaro klaidą. Purkščia iš viršaus — ir tirpalas padengia tik lapų viršutinę pusę. O amarai telkiasi apačioje.
Purkšti reikia iš apačios į viršų — taikant į lapų apatines puses, jaunų ūglių viršūnes ir susisukusius augimo taškus. Lapkočiai, gyslos, vidinė lajos dalis — viskas turi būti sudrėkinta, ne tik apšlakstyta dulksna.
Praleista vieta — tai vieta, iš kurios kolonija atsikurs per kelias dienas.
Kada purkšti ir ko saugotis
Geriausias laikas — vakare arba apsiniaukusiu oru, kai saulė neaktyvi. Tiesioginiuose spinduliuose muilo plėvelė gali sukelti lapų nudegimus — ir tada žala bus ne nuo amarų, o nuo paties tirpalo.
Vakaro purškimas turi dar vieną privalumą — tuo metu bitės ir kiti apdulkintojai jau nebeskraidžia. Muilo tirpalas gali pakenkti naudingiems vabzdžiams, jei jie pateks po purškimu, todėl laikas čia svarbus ne tik medžiui, bet ir visam sodo gyvybingumui.
Po lietaus — kartoti. Reguliarūs intervalai kas penkias septynias dienas padeda palaikyti kontrolę, kol kolonija visiškai sumažėja.
„Aš po purškimo visada patikrinau lapus kitą dieną,” pasakojo sodininkė. „Jei dar matai gyvų — reiškia kažkur nepataikai. Tada kartoju, bet jau žinau, kur taikyti.”
Jei ant lapų pastebite dėmių ar nudegimų, viršijančių amarų padarytą žalą — tirpalo koncentracija gali būti per stipri. Kitą kartą sumažinkite muilo kiekį ir stebėkite reakciją. Medis pats pasakys — jei nauji ūgliai auga švarūs ir nesusisukę, sistema veikia taip, kaip turi.
