Kaimynas išdavė seną triuką: kondensatas rūsyje dingo per kelias dienas

solved cellar condensation using neighbor

Drėgnas rūsys – viena dažniausių problemų, su kuria susiduria privačių namų savininkai. Sienos nuolat šlapios, kampe kaupiasi pelėsis, o daiktai pradeda dvokti. Daugelis bando kovoti su drėgme drėgmės surinkėjais, bet tai tik laikinas sprendimas – aparatas veikia, drėgmė mažėja, išjungi – ir viskas grįžta.

Ilgus metus bandžiau įvairius būdus, kol vieną dieną kaimynas pensininkas pasidalijo paprastu triuku, kurį jo tėvas naudojo dar sovietmečiu. Jokios brangios įrangos, jokios elektros sąskaitos. Tik du vamzdžiai ir šiek tiek darbo savaitgalį.

Kaip tai veikia

Sprendimas vadinamas pasyvia dviejų vamzdžių ventiliacija. Principas paprastas: vienas vamzdis įleidžia šaltą, sausą orą žemai prie grindų, o kitas išleidžia šiltą, drėgną orą aukštai po lubomis. Kadangi šiltas oras natūraliai kyla į viršų, susidaro nuolatinė oro cirkuliacija – be jokių ventiliatorių ar elektros.

Ši sistema veikia fizikos dėsniais. Drėgnas oras, kuris anksčiau kaupėsi rūsyje ir kondensavosi ant šaltų sienų, dabar nuolat pakeičiamas saususu oru iš išorės. Sienos džiūsta, pelėsis nebeturi sąlygų augti.

Įrengimas žingsnis po žingsnio

Pirmas žingsnis – suplanuoti vamzdžių vietas. Įleidimo anga turi būti žemai, prie grindų, vėsiausioje rūsio pusėje (dažniausiai šiaurinėje). Išleidimo anga – kuo aukščiau, po lubomis, priešingoje pusėje. Svarbu, kad vamzdžiai būtų kuo toliau vienas nuo kito – taip užtikrinsite, kad oras praeis per visą patalpą.

Vamzdžių skersmuo priklauso nuo rūsio dydžio. Mažoms patalpoms (iki 20 kv. m) pakanka 10–15 cm skersmens vamzdžių. Didesnėms – rekomenduojama 20 cm.

Reikalingi įrankiai: gręžtuvas su skylių pjūklu, sandariklis, matavimo juosta ir lygintuvas. Išgręžkite skyles sienose, įstatykite vamzdžius ir kruopščiai užsandarinkite visas angas. Nesandarumai sukels nekontroliuojamus skersvėjus ir sumažins sistemos efektyvumą.

Vamzdžiai turėtų būti kuo tiesesni – kiekvienas lenkimas mažina oro srautą. Iš išorės ant vamzdžių galų uždėkite apsauginius tinklelius, kad nepatektų vabzdžiai ir lapai.

Papildoma apsauga – stogo izoliacija

Viena pagrindinių kondensato priežasčių – temperatūrų skirtumai. Vasarą stogas įkaista, rūsys lieka vėsus, ir drėgmė kondensojasi ant šaltų paviršių. Žiemą procesas atvirkštinis.

Atspindinčios izoliacijos plokštės ant stogo gali ženkliai sumažinti šiuos temperatūrų svyravimus. Jos atspindi spinduliuojamą šilumą vasarą ir riboja šilumos nuostolius žiemą. Montavimas nesudėtingas – plokštės tvirtinamos prie gegnių arba dedamos ant terasos su sandariais sujungimais.

Metalo stogams ši izoliacija ypač svarbi, nes metalas labai greitai įkaista ir atvėsta.

Drėgmės sugėrikliai kaip pagalbinė priemonė

Ventiliacija – pagrindinis sprendimas, bet tam tikrose vietose drėgmė vis tiek gali kauptis. Kampuose, po langais, šalia lentynų – ten, kur oro cirkuliacija silpnesnė.

Čia padės nebrangūs drėgmės sugėrikliai. Galite naudoti komercinius produktus arba paprastus indelius su pjuvenomis, kalkėmis ar ryžiais. Pastatykite juos probleminiose vietose ir periodiškai keiskite, kai prisotina.

Kas mėnesį patikrinkite sugėriklius. Jei jie greitai prisipildo – ventiliacija gali būti nepakankama arba kažkur yra papildomas drėgmės šaltinis.

Ką daryti su pelėsiu

Jei sienos jau apaugusios pelėsiu, vien ventiliacijos nepakaks – reikia pašalinti esamą augimą. Kaimynas rekomendavo paprastą ir nebrangų būdą.

Sumaišykite baltąjį actą su vandeniu santykiu 1:1. Šiuo tirpalu kruopščiai nuvalykite paveiktas sienas. Po valymo gerai išdžiovinkite – galite naudoti ventiliatorių ar šildytuvą.

Prevencijai naudokite borakso tirpalą: maždaug 240 ml borakso ištirpinkite 4 litruose šilto vandens. Užtepkite ant sienų ir leiskite išdžiūti – neplauti. Boraksas sukuria apsauginį sluoksnį, kuris stabdo pelėsio ataugimą.

Dar viena alternatyva – citrinų rūgšties tirpalas (2–3 proc.). Jis ne tik dezinfekuoja, bet ir pašalina pelėsio dėmes.

Svarbu: dirbdami su pelėsiu dėvėkite pirštines ir respiratorių, gerai vėdinkite patalpą.

Rezultatai

Po dviejų vamzdžių įrengimo pokyčius pastebėjau jau po kelių dienų. Sienos pradėjo džiūti, tas specifinis rūsio kvapas sumažėjo. Po mėnesio pelėsio dėmės, kurias nuvaliau, nebegrįžo.

Svarbiausia – ši sistema veikia visiškai be elektros. Jokių papildomų išlaidų, jokios priežiūros. Kartą įrengei – ir pamiršai.

Žinoma, jei rūsyje yra rimtesnių problemų – nuotėkio, gruntinio vandens prasiskverbimo – vien ventiliacija nepadės. Tokiais atvejais reikia spręsti priežastį, ne pasekmes. Bet daugumai namų, kur problema tik kondensatas ir drėgnas oras, šis senas triukas veikia puikiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video