Šie gurgždantys skrandžio garsai, vadinami borborygmi, atsiranda virškinimo trakte judant orui ir skysčiui. Paprastai jie būna garsiausi, kai skrandis būna tuščias, praėjus maždaug dviem valandoms po valgio, nes peristaltikos susitraukimai išstumia skrandžio turinį. Nors atsitiktinis gurguliavimas yra normalus reiškinys, nuolatiniai garsūs skausmingi garsai gali reikšti virškinimo problemas. Šiems garsams didelę įtaką daro pasirinkta mityba – daug skaidulų turintis maistas ir gazuoti gėrimai juos sustiprina, o rafinuoti angliavandeniai sukelia mažiau ūžesių. Supratę šiuos virškinimo signalus, daug ką sužinosite apie savo vidinę sveikatą.
Mokslas apie Borborygmi: jūsų virškinimo sistemos simfonija
Nors daugelis žmonių jaučiasi nesmagiai dėl girdimo skrandžio gurgimo, borborygmi– techninis šių virškinimo garsųterminas – yra normalus fiziologinis procesas.
Borborygmi atsiranda, kai dujos ir skysčiai juda virškinimo traktu. Plonojoje žarnoje ir skrandyje yra skysčio ir oro, kurie, varomi raumenų susitraukimų, vadinamų peristaltika, sukelia šiuos būdingus garsus.
Šie susitraukimai padeda maistui susimaišyti su virškinimo fermentais ir perkelti turinį per virškinimo sistemą.
Borborygmi intensyvumas dažnai padidėja, kai skrandis būna tuščias, nes jame yra mažiau turinio, slopinančio garsus. Tai paaiškina, kodėl skrandžiai paprastai „gurgia” praėjus kelioms valandoms po valgio arba išalkus.
Kai užklumpa alkis: Kodėl tušti skrandžiai skamba garsiausiai
Jei kada nors patyrėte, kad per ramų susirinkimą ar pamoką jūsų skrandis garsiai gurgia, esate dažniausios borborygmi apraiškos – tuščio skrandžio koncerto– liudininkai.
Kai skrandis ištuštėja praėjus maždaug dviem valandoms po valgio, jis pradeda susitraukinėti, kad pašalintų likusias maisto daleles. Šie susitraukimai stumia orą ir skystį per virškinamąjį traktą, todėl garsai sustiprėja, nes nėra maisto, kuris juos slopintų.
Smegenys taip pat suaktyvina atsaką į alkį, padidindamos virškinimo raumenų susitraukimus. Tai paaiškina, kodėl skrandžio garsai paprastai būna garsiausi, kai jaučiamas alkis.
Kūnas iš esmės atlieka virškinimo sistemos „namų ruošos” darbus ir kartu šiais garsiniais priminimais signalizuoja, kad jam reikia maisto.
Normalūs ir susirūpinimą keliantys skrandžio garsai: Skirtumai: kuo skiriasi garsai?
Nors skrandžio raugėjimas paprastai yra nekenksmingas, norint stebėti žarnyno sveikatą labai svarbu atskirti normalius virškinimo garsus nuo galimai probleminių.
Normalūs garsai – tai periodiškas gurguliavimas, gurguliavimas alkio metu ir retkarčiais burbuliuojantys garsai po valgio, kai virškinimo sistema perdirba maistą. Šie garsai, kliniškai vadinami borborygmi, paprastai trunka akimirką ir natūraliai nurimsta.
Į nerimą keliančius garsus reikia atkreipti dėmesį, kai juos lydi nuolatinis skausmas, itin garsus, kelias valandas trunkantis gurguliavimas arba garsai sutampa su stipriu pilvo pūtimu, pykinimu ar staigiais svorio pokyčiais.
Aukšti garsai gali reikšti žarnyno nepraeinamumą, o nuolatinis silpnas dunkstelėjimas – motorikos sutrikimus arba uždegimines ligas, kurias reikia įvertinti mediciniškai.
Istorinės skrandžio garsų interpretacijos įvairiose kultūrose
Per visą istoriją įvairiose civilizacijose skrandžio ūžesiai buvo interpretuojami skirtingai, dažnai atspindėdami kultūrinius įsitikinimus apie sveikatą, dvasingumą ir žmogaus fiziologiją.
Senovės graikai manė, kad šie garsai rodo virškinimo sistemos sveikatą, o Hipokratas juos siejo su humoraline pusiausvyra.
Kinų medicina skrandžio garsus tradiciškai siejo su či energijos tekėjimu, o viduramžių europiečiai kartais garsiai sklindančius borborygmi laikė demonų apsėdimo ženklais.
Japonų kultūroje vieši skrandžio garsai (hara-pe) istoriškai buvo laikomi gėdingais, bet kartu ir nuoširdaus alkio požymiais.
Amerikos indėnų gydymo tradicijos dažnai žarnyno garsus aiškindavo kaip kūno pranešimus, reikalaujančius konkrečių vaistažolių.
Šiuolaikinis mokslinis supratimas pakeitė daugelį šių interpretacijų, nors kultūrinis požiūris į virškinimo garsus vis dar labai skiriasi visame pasaulyje.
Mityba ir virškinimas: Virškinimas: kaip maisto pasirinkimas veikia skrandžio tūrį?
Nors senovės kultūros įvairiai aiškino skrandžio garsus, šiuolaikinis mokslas atskleidė, kad šie garsai tiesiogiai susiję su mūsų mitybos pasirinkimais.
Daug skaidulų turintys maisto produktai, pavyzdžiui, pupelės, neskaldyti grūdai ir tam tikros daržovės, virškinimo metu išskiria daugiau dujų, todėl padidėja girdimo skrandžio gurgimo tikimybė. Gazuoti gėrimai ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra sorbitolio ar fruktozės, taip pat gali sustiprinti virškinimo garsus.
Priešingai, mityba, kurioje gausu rafinuotų angliavandenių, paprastai sukelia mažiau garsų.
Valgymo įpročiai taip pat svarbūs – praleidus valgį dažnai garsiau gurgia skrandis, nes virškinimo sistema perdirba likusį maistą ir susitraukia aplink oro ir skysčio kišenes, sukeldama būdingus gurguliavimo garsus.
Triukšmingo virškinimo nutildymas: Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui.
Kai skrandžio garsai tampa nepatogūs socialinėse situacijose, keletas praktinių strategijų gali padėti sumažinti virškinimo garsus.
Vartojant mažesnius ir dažnesnius patiekalus, išvengiama pernelyg didelio skrandžio tempimo, kuris sukelia borborygmi. Dujas sukeliančių maisto produktų, pavyzdžiui, pupelių, gazuotų gėrimų ir tam tikrų daržovių, vengimas gali labai sumažinti triukšmingą virškinimą.
Geriant kambario temperatūros, o ne šaltus gėrimus, gali sumažėti virškinimo garsai, nes šalti skysčiai gali skatinti stipresnius žarnyno susitraukimus.
Lėtas valgymas ir kruopštus kramtymas palengvina virškinimą ir sumažina oro rijimą. Jei norite iš karto atsikvėpti, bendraudami su žmonėmis, laikinai prispauskite ranką prie pilvo ir laikinai nuslopinkite girdimą skrandžio gurguliavimą.
