Kodėl dracena, kuri stovi prie lango jau trejus metus, staiga pradėjo gelsti? Kodėl orchidėjos lapų kraštai rudėja, nors laistote reguliariai? Daugelis augalų augintojų kaltina šviesą, temperatūrą, trąšas — bet niekada nepagalvoja apie vandenį. O būtent jis dažnai yra tikrasis kaltininkas.
Chloras ir druskos, kurios kaupiasi tyliai
Vandentiekio vandenyje yra chloro, fluoro ir ištirpusių mineralinių druskų — dezinfekantų, kurie žmogui nekenkia, bet augalų šaknims kelia stresą. Kiekvienas laistymas palieka nedidelį druskų kiekį vazoninėje žemėje. Po kelių mėnesių šis kiekis susikaupia iki lygio, kuris trikdo maisto medžiagų įsisavinimą.
„Aš laistydavau viską iš čiaupo ir nesupratau, kodėl fikusas nyksta,” — papasakojo pažįstama. „Kol perskaičiau, kad chloras kaupiasi šaknų zonoje. Pradėjau filtruoti — per mėnesį nauja lapija atrodė visiškai kitaip.”
Pasekmė nėra infekcija — tai laipsniškas cheminis pažeidimas. Chlorozė — kai lapas praranda chlorofilą ir gelsta tarp gyslų. Nekrozinės dėmės — kai audinio ploteliai nusausėja ir paruduoja. Priešlaikinis lapų kritimas — kai augalas nusprendžia, kad pigiau atsikratyti pažeisto lapo, nei jį maitinti. Visa tai atrodo kaip liga, bet šaknyse nerasi jokio grybio — tik druskų perteklių, kuris kaupiasi su kiekvienu laistymu.
Jautriausi augalai reaguoja pirmieji
Ne visi kambariniai augalai vienodai jautrūs. Dracenos, orchidėjos, hibiskai, fikusai ir chlorofitai priklauso pažeidžiamiausioms rūšims — jų šaknų sistema greitai reaguoja į mineralų kaupimąsi. Po kelių mėnesių laistymo vandentiekio vandeniu lapų kraštai pradeda gelsti, ruduoti, o seniausi lapai — kristi.
Kaktusai ir dauguma sukulentų kietesnį vandenį toleruoja geriau, nors ir ne be streso. Bet jei kolekcijoje yra bent viena dracena ar orchidėja — vandentiekio vanduo joms daro žalą, kurios nesimato iš karto, bet kuri kaupiasi su kiekvienu laistymu. Po pusmečio reguliaraus laistymo iš čiaupo druskų sluoksnis vazone gali tapti akivaizdus — baltos apnašos ant žemės paviršiaus ir vazono kraštų.
„Mano chlorofitas atrodo kaip nudegęs nuo saulės,” — stebėjosi kita pažįstama. „Bet jis stovi šešėlyje. Lapų galiukai rudi, sausi, sukietėję. Problemą radau tik kai pakeičiau vandenį į filtruotą — per porą savaičių nauja lapija jau buvo žalesnė.”
Lietaus vanduo — geriausia, ką galite duoti
Geriausias vanduo kambarinėms gėlėms yra lietaus vanduo — jame mažai mineralų ir jis natūraliai palankus augalams. Rinkti jį nesudėtinga — užtenka kibiro ar talpos po lietaus nutekėjimo vamzdžiu. Lietuvoje lietingų dienų netrūksta, todėl atsargos papildomos reguliariai. Žiemą galima rinkti sniegą ir leisti jam ištirpti kambario temperatūroje — tai tas pats švarus vanduo, tik kietu pavidalu.
Jei lietaus vandens nėra — filtruotas vanduo yra praktiškas pasirinkimas. Buitinis filtro ąsotėlis sumažina chloro ir dalies mineralų kiekį pakankamai, kad augalai jaustų skirtumą.
Paprasčiausias žingsnis tiems, kas neturi nei filtro, nei lietaus vandens — palikti vandentiekio vandenį atvirame inde dvidešimt keturioms valandoms. Dalis chloro per tą laiką išsisklaido. Tai nėra tobulas sprendimas — fluoridas ir kietosios druskos lieka — bet net šis paprastas veiksmas sumažina žalą jautriausioms rūšims.
Augalai nekalba. Bet jų lapai rodo viską — jei tik žinai, kur žiūrėti.
