Ar įmanoma, kad gėlė būtų juoda? Ne tamsiai violetinė, ne bordo, ne ruda — o tikrai, giliai juoda, kaip anglis ar aksomas? Atsakymas — taip, bet tik kelios veislės iš tiesų pasiekia tokią spalvos gylį. Ir kai jos atsiduria gėlyne šalia šviesiųjų daugiamečių ar sidabrinių lapų — vaizdas pasikeičia taip, kad neatpažįstate savo kiemo. Visos trys veislės, apie kurias kalbėsime, auga Lietuvos klimate ir yra prieinamos sodininkystės parduotuvėse.
Juodoji aksominė petunija
Petunija „Black Velvet” formuoja kompaktiškus augalus su aksominiais, anglies juodumo žiedais, kurie saulėje švyti tamsiu violeto atspalviu, o pavėsyje atrodo beveik juodi.
Ji sodinama gegužės pabaigoje, kai praeina paskutinės šalnos. Tinka vazonams, kabančioms gėlių dėžėms ir nuo vėjo apsaugotoms vietoms prie įėjimo — ten spalva atrodo sodriausiai.
„Kai pirmą kartą pasodinau — galvojau, kad nudžius per savaitę,” — pasakojo viena sodininkė. — „O ji žydėjo iki pat spalio.”
Augalas mėgsta saulę, reguliarų laistymą ir peržydėjusių žiedų šalinimą — tada žydi be pertraukos. Lietuvos vasaros klimatui tinka puikiai, o sėklų ir daigų galima rasti daugelyje sodininkystės parduotuvių.
Sinavadas „Black Barlow”
Visiškai kitokio charakterio gėlė. Sinavadas „Black Barlow” — daugiametis, atsparus šalčiui, peržiemojantis be pridengimo net šalčiausiose Lietuvos zonose.
Žiedlapiai tamsiai slyviniai, sudvejinti, smulkūs ir elegantiškai susisukę. Pavėsyje jie atrodo beveik juodi. Pilnoje saulėje — tamsiai violetiniai su švelniu blizgesiu.
Pasisėja pati. Per kelerius metus vienas augalas gali virsti ištisa kolonija, užpildančia lysvės kampus be jokio papildomo darbo.
„Aš nieko nedarau,” — nusijuokė sodininkė. — „Ji pati pasirūpina savimi ir kasmet grįžta gausiau.”
Tai vienas patikimiausių daugiamečių augalų, kai norisi dramos be pastangų.
„Black Moon” ir „Molly Sanderson” — mažos, bet galingos
Dvi mažesnės, bet ne mažiau įspūdingos veislės. „Black Moon” — tamsi našlaitė su aksominiais žiedlapiais ir ryškiu geltonu centru. „Molly Sanderson” — dar gilesnė, beveik vientisai juoda, su subtiliu auksiniu tašku vidury žiedo.
Abi tinka priekinėms lysvių kraštinėms, konteineriams ir siauriems takeliams, kur svarbus artimas vaizdas. Kompaktiškas augimas leidžia įrėminti didesnes gėles jų neužgožiant.
Tamsūs žiedlapiai ypač efektingai atrodo šalia sidabrinių cinerarijų, baltų alisų ar švelniai rožinių vienmečių. Kontrastas sukuria dramatiškumo pojūtį, kurio neduoda jokia kita spalvų kombinacija.
Auginamos kaip dvimetės — daigus geriausia sodinti grupėmis po penkis septynis, kad vaizdas būtų vientisas ir užpildytas.
Kaip derinti tamsias gėles lysvėje
Viena juoda gėlė lysvėje — įdomu. Trys skirtingos — jau sistema.
Petunija — vazonams ir priekiniams planams. Sinavadas — fone ir pavėsyje. Našlaitės — kraštinėms ir takų apvadams.
„Kai pasodinau jas prie sidabrinių cinerarijų — vyras netikėjo, kad tai tie patys gėlynai,” — pridūrė sodininkė. — „O tereikėjo trijų pavadinimų.”
Svarbiausia taisyklė — juodos gėlės turi turėti šviesų foną. Be kontrasto jos tiesiog dingsta tamsaus dirvožemio ar mulčio fone ir praranda visą efektą. Bet šalia balto, sidabrinio ar šviesiai rožinio — jos atrodo kaip juvelyrikos detalė lysvėje.
Trys veislės. Viena laisva popietė. Ir gėlynas, kuris atrodo taip, lyg jį būtų suplanavęs profesionalas.
