Marija Branyas Morera mirė būdama šimto septyniolikos – seniausia pasaulio moteris. Kai mokslininkai gavo galimybę ištirti jos kraują, genus ir žarnyno mikrobiotą, jie tikėjosi rasti ką nors neįtikėtino. Rado – bet ne vieną stebuklą, o kelių retų veiksnių grandinę.
O pačiame jos įpročių centre buvo trys natūralūs jogurtai per dieną. Kiekvieną dieną. Dešimtmečiais.
Žarnynas, kuris nustebino tyrėjus
Marijos išmatų mėginiuose mokslininkai aptiko neįprastai didelį Bifidobacterium kiekį – bakterijų, kurios siejamos su mažesniu uždegimu ir sveikesniu senėjimu. Šios bakterijos paprastai nyksta senstant, bet Marijos žarnyne jų buvo daugiau nei vidutiniškai jaunam žmogui.
Mokslininkai nesako, kad jogurtas buvo priežastis. Bet ryšys akivaizdus: jogurto kultūros maitina būtent šias bakterijas ir palaiko aplinką, kurioje jos klesti. Tris porcijos per dieną – tai nuolatinis, nepertraukiamas palaikymas, kuris per dešimtmečius galėjo suformuoti unikalią mikrobiomą.
Žinoma, ryšys nereiškia priežastingumo. Bet ignoruoti jo irgi negalima.
Kraujas, kuris rodė kitokį amžių
Kai tyrėjai pažvelgė į Marijos kraują, vaizdas buvo prieštaringas – ir būtent todėl toks įdomus. Jos telomerai buvo labai trumpi, kaip ir tikėtasi tokio amžiaus žmogui. Bet ląstelės vis tiek funkcionavo atspariai, tarsi trumpi telomerai joms netrukdytų.
Cholesterolio ir trigliceridų lygiai – palankūs. Uždegimas – žemas. Imuninė sistema – stebėtinai stipri kaip tokio amžiaus asmeniui. O DNR metilinimo analizė parodė, kad epigenetiškai Marija buvo biologiškai jaunesnė nei rodo kalendorius.
Joks vienas „ilgaamžiškumo genas” nepaaiškino šio fenomeno. Vietoj to tyrėjai rado daugybę smulkių genetinių variantų, susijusių su imunitetu, širdies apsauga, neuronais ir mitochondrijų funkcija.
Kodėl vienas jogurtas nepaaiškina visko
Tris jogurtai per dieną – stiprus įprotis. Bet Marija turėjo ir kitą: ji buvo genetiškai apdovanota retu apsauginių veiksnių deriniu. Jos metabolizmas buvo atsparesnis, imunitetas – tvirtesnis, uždegimas – mažesnis. Tai ne viena priežastis, o sistema, kurioje kiekvienas elementas sustiprina kitą.
Jogurtas galėjo būti viena šios sistemos dalių – palaikantis žarnyno mikrobiotą, kuri savo ruožtu mažino uždegimą ir padėjo imuninei sistemai veikti efektyviau. Bet be palankios genetikos, metabolizmo ir gyvenimo būdo jis vienas nebūtų pakakęs.
Ką iš to galime paimti mes
Marijos istorija nežada, kad jogurtas pratęs gyvenimą iki 117 metų. Bet ji primena keletą dalykų, kuriuos dažnai pamirštame.
Pirma – kasdieniai įpročiai kaupiasi. Trys jogurtai per dieną skamba neįspūdingai, bet per penkiasdešimt metų tai daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių porcijų. Toks nuoseklumas formuoja organizmą.
Antra – žarnyno sveikata nėra mada. Mikrobiota veikia uždegimą, imunitetą, nuotaiką ir net tai, kaip senstame. Palaikyti ją – vienas racionalesnių dalykų, kuriuos galime daryti.
Trečia – paprastumas nelygu beprasmiškumas. Jogurtas, judėjimas, miegas, socialiniai ryšiai – visa tai skamba eilinai. Bet eiliniai įpročiai, kartojami dešimtmečiais, sukuria sąlygas, kuriose organizmas turi daugiau šansų laikytis ilgiau.
Marija nepergyveno šimto septyniolikos dėl vieno produkto. Ji pergyveno dėl to, kad biologija, genetika ir įpročiai susijungė į retą derinį. Bet įpročius – skirtingai nuo genų – galime rinktis patys. Ir gal tai svarbiau nei bet koks atsakymas, kurio ieškome.
